Autistukai - 4

Rita, as kazka praleidau matyt - koks luzis ivyko 1.5 metuku, nuo ko prasidejo tos bedos - ar cia apskritau autizmas, ar tik puoduko problemos, beje mes ant puodo irgi mokemes metus laiko beveik, ir buvom ismoke ir pamirse net 3 kartus , svetimoje vietoje ir dabar nedaro (nebent jau labai sava pasijaucia) - daznai ka issivezam, ta ir parsivezam pilvuke, nors ir visa diena praejus

Kriiste, visa raida nusirito atgal vos ne iki nulio (psichinė, žinoma)
O tavo mergytė visą dieną prakenčia? Ojėj, bet gi pūslę gali pertemt
Maniškis jau geras mėnuo, kai daro visur (aišku, bet kur jo netampau, nes ji nemoka, dreba ant klozeto, grabinėjasi visur, ieško už ko laikytis, tai visada vedu pas pažįstamus žmones, jokiu būdu ne į viešus wc, po to rankas mazgojam ir šiaip, visada padedu jam). Bet ankstėliau tai irgi užsiblokuodavo "kraniukas" svetimoj vietoj (nors, kaip jau rašiau, darže ir namie jau buvo viskas ok). Tai mes sprendimą buvom radę tokį - puoduką (vieną iš savo kolekcijos ) vežiojomės visur. Na, ir jis į jį darydavo...

siaip jo - nesipraso svetur, bet i kelnes irgi nedaro, rudeni kai buvau su ja UK, tai pas ja dar nebuvo labai geri igudziai prasymosi - jei namie nepasiulydavau - ji pasiusiodavao i kelnes, tai nesukau galvos ir uzdejau pampersa, isvaziavom apie pietus ir tika apie 10 vakare, jau pastebejau patinusius paakius, pasirodo ji nedare i pampersa, tada jau negerai jai bivo - prasesi nuvedama, dare ilgai, po to irgi jau darydavo tik laaaabai prispirdavo (sprendziu pagal pamperso turini) - gryzusios iskart islindo uzdegimas pusles
Mes irgi veziojames savo puoduka masinoje - tai darom tik i ji kelionese, bet turiu pasiulyt - nesipraso, darziuke irgi nedaro - parsivedu ir padaro

O nepyk kad taip prikibau del tu tavo 1.5 metu - taip eme viena diena ir nunyko raida? ar atsitiko kas?
Mums nykdavo, bet pamazu, ir dabar nyksta - dazniausiai dingsta tie ka tik ismokti dalykai

As is karto save prisiminiau... nepykit, kad juokiuos. Bet as irgi darzelyje ir mokykloje kakot negalejau, o sisiot grieztai per pamokas tik.
Gal sakau irgi bruozu turejau.


Prasti reikalai, kad nyksta. Mums irgi buna. va pvz jau buvo ismokes sakyt kad pakakojo ir rodyt i pampi, bet nustojo... tai blogiausia. Sakoma, kad reikia stengtis atsekti kas lemia ta "zingsni atgal" jei jis ivyksta ir stengtis isvengti, nes po to labai sunku grazint atgal, juk musiskiai taaaaip sunkiai juda i prieki. Tai tie "grizimai" labai jauciasi.

mes siaip labai greit viska ismokstam, ji imli labai, bet ir pamirstam staiga

Kriste, tai jum ne autizmas matyt nes autistai tai... tikrai nera tokie imlus labai... kaip tik atvirksciai sakyciau. Va maniskis tai kad paklausytu ka sakau reik kartais kelis kartus rodyt ir kartot.
Mazei bloga atmintis, tai pagerkit maziausia kursa ginkobilobos (apie puse metu) ir viskas susitvarkys. galit ir ilgiau. Jei tik toleruoja.

Labai pažystamas vaizdas

O mum buvo (yra) taip...
Kaip perėjom nuo pampersų iki puoduko, kažkaip nepamenu, tiesiog savaime, o va su klozetu prastai. Keletą metų kaip ir Ritos beproto bijojo klozeto ir ne tik svetimo bet visur, tuo metu automobilio neturėjom, taigi puoduko vežiotis negalėjom, taigi tekdavo klykti mamą apsikabinus ant klozeto ir man tai buvo labai svarbu nes jis ir taip retai kada spedavo su dideliu reikalu tai jau nors sisiuka padarydavo klozete. Pasak gydytojų jo tokia fiziologija, kad tuštinasi daug kartų ir skystai nuo 5 iki 20 kartų per dieną ir nuolat į kelnes, nors mokėjo pasakyti, bet tiesiog nespėdavo. Pradėjus gerti vaistus nuo epilepsijos jo 'reikaliukas' sukietėjo ir ilgainiui praretėjo. Dabar jam 10, ir tas "reikaliukas" nutinka nuo 5 kartų per savaitę iki 5 kartų per mėnesi (turiu uomenį į kelnes)
Papildyta:
Nanuk, dovanok, kad klausiu, bet tu labai daug skaitai įvairiausios medicininės literatūros,tam reikia daug laiko, todėl manau, kad tu nedirbi, bet kažkodėl peršasi mintis, kad tavo profesija kažkaip siejasi su medicina. Ar aš klystu?

ne, mums tipo uzrasyta - pozymiai is autizmo spektro, reik stebet
ji imli, bet praeina kelios savaites, nors ir kartojant ta nauja patirti kasdien - ji uzmirsta viena diena viska ir ziuri - lyg nebutu girdejus - va ant smelio mokomes zaist ir jo nebijot - kaskart nuvaziave prie juros (nesakyciau kad cia atmintis paveda), taip pat su puoduku - lyg ir jau prasos - koki menesi ne vienos avarijos - va ima viena grazia diena ir vel viskas tik i kelnes , ir taip diena is dienos koki pora menesiu - paskui pamazu ismoksta vel prasytis

Oh oh, tie puodo reikalai... bandysim mes vel pratintis. reik tik nusipirkti kokios gumines medziagos ir uzklot visas sofas, nes bus gaila, viena nauja is vis.
O del darbo tai ne, as ne medike, bet as labai domiuosi medicina, tiesiog idomu, skaitau daug ta kryptimi (ne tik autizmu domiuos), nedirbu nes dar vaiko auginimo atostogose esu, o siaip kol kas turiu darbo vieta teisesaugoje, bet nezinia kas bus toliau, jei vaikas nepritaps darzelyje tai teks iseit. O pagal specialybe esu programuotoja (duomenu baziu kryptis) Labai skirtinga esu. Neprogramuojanti programuotoja, dirbanti teisesaugoje, bet besidominanti medicina.

žinai, kad galėtų mane kas grąžinti su laiko mašina į tuos nelemtus 2006-uosius, būčiau nebe tokia neatidi savo vaiko raidai, gal net užfiksuočiau kada prasidėjo regresas. Ne, žinoma, ne per dieną. Gal per mėnesį. Prisimenu tai kaip kažkokią istoriją, kuri nutiko ne man. Ir tik kartkartėm koks nors faktas gerai "trinktelna" per galvą ir subaubia "nepabėgsi nuo savo problemos, ji nutiko būtent tavo šeimai, o ne Petro ir Barboros..."
Tai štai iš tos miglotos įvykių sekos galiu pasakyt, kad maždaug per mėnesį pradingo visa ir šiaip labai skurdi vaiko psichinė raida. Menkai domėjęsis žaislais, garsais, įvykiais, daiktais, jis nustojo visai domėtis. Bet vis dažniau jo rankose atrasdavau plaktuką mėsai mušti, kojinę, pakroviklį, batų raištį, savo koją, o dažniausiai - nieko. Kažką menkai mekeno kartodamas (ale ate, tata, tšia (kas reiškė žodį "čia") - visai nustojo tai daryti. Balsas buvo girdimas tik verkimo, o dar dažniau - iš proto vedančių isterijų metu. Ir isterijos, isterijos, isterijos. Iš kažkur atsiradę baisūs įpročiai - mušti sau per veidą, daužti galvą į žemę, suktis ratu valandą, linguoti nuo kojos prie kojos, kratyti galvą, eiti užsimerkus arba neiti, o stovėti pusvalandį vienoj vietoj (nesvarbu, kad mama iš skūros verčiasi maldaudama, kad pajudėtų), trinti tarpuakį į stalo kraštą arba tėvo alkūnę. Ir iki tol nebuvęs itin meilus, šis vaikas visai neprisileido prie savęs nieko. Jokių prisilietimų. Maža to, liesti nebuvo galima būtent man, jo tėvas galėjo kažkiek. Man atrodo, jis tuo metu ir užsidarė į savo pasaulį. Bet kol aš tai supratau, man reikėjo ne vieną litrą ašarų išverkt, ir ne vieną naktį internete prasėdėt. O tada daug melstis, kad dievas duotų nors lašą drąsos paskambinti į tą nelaimingą raidos centrą...
Bet, dabar jau, po visko, kas buvo baisiausia, o baisiausia buvo - pripažinti ir susidraugauti su liga, galiu pasakyt, kad visos problemos perprantamos. Nemoka suprasti - išmokau paaiškint. Nemoka kalbėti - išmokau girdėti. Nemoka mylėti - išmokau įsivaizduoti. Tarsi padalinau savo protą į dvi dalis - viena priklauso tam gyvenimui, kurį ir gyvenau. Kita - atiduota vaikui. Esu pusprotė kitaip tariant dabar. Nežinau kam po dekreto tokia reikalinga būsiu (čia aš apie tolimesnę karjerą). Bet gal užknis viskas ir tapsiu menininke. Menininkai dažniausiai irgi yra puspročiai, gerąja to žodžio prasme
Tai va toks lyrinis nukrypimas. O kodėl jis toks optimistiškas? Juk dar prieš pusantrų metų nekenčiau visų sveikus vaikus auginančių mamų ir galvojau, kad mano vaikui galas, jis nebus niekuo, tik kažkokiu gyvenimo šešėliu. Tiesiog įsimylėjau į tą ypatingą vaiką ir jo sutrikimą. Supratau, kad tokios patirties neturi bemaž 90% tėvų. Jau kažkuri iš mūsų rašėte, kad "mane veža autizmas ir autistų pasaulio supratimas". Aš supratau dar tik pusę, o gal net mažiau, bet jau žinau, kad paprastiem mirtingiesiems čia nėra ko veikti

Sveikos,
va žinot kaip būna- kartais reikia tiek nedaug- o aš perskaičiau dabar Ritos žinutę. Sėdžiu, šypsausi, nes šiuo metu man reikėjo išgirsti būtent tai Na, kažkokį bendrumą pajaučiau.
Pati kolkas kalbėti negaliu...

Nebuhalteriaunanti buhalterė, dirbanti meno sritį, priversta domėtis medicina
malonu susipažinti