nesu nei per daug kompleksuota, nei per daug megstanti demonstruotis, bet stengiuosi isvengti maitinimu viesoje, bet kartais be to neapsienu. mano mazyle ciulptuko neima, is buteliuko negeria, tai vienintelis nuraminimo budas - krutis. ir tikrai nenumatysi (kaip kazkur viena mamyte rase) kada mazyle uzsimanys pavalgyt ar paprasciausiai, prireiks nuramint. neseniai teko su dukryte lankytis poliklinikoje, tai ten net tik kad maitinimo kambario nera, bet ir vystymo stalo nebuvo
wc uzimtas, o vaikas po gydytojo apziuros klykia, teko nuramint kruties pagalba, o netoliese kazkokie du kaimieciai aptarineja, komentuoja visa si procesa, tai pasijutau siaubingai. buvau pasiryzusi nueti pas poliklinikos vyr.gydytoja ir pasiulyti irengti maitinimo kambari, bent jau patalpele ir kede joje paskirti
Kai mano lūpos tars piktus žodžius, Žinok , reikšmė jų visiškai kita, Jie kviečia apkabint mano pečius Ir trupučiuką pasėdėt šalia. Kai mano akys svaidysis žaibais, Žinok, jos slepia meilę ir tada Tu apiberk mane švelnumo bučiniais, Ir viskas vėlei plauks sena vaga. Kai bėgs per skruostus ašarų lietus, Neklausinėk kvailai, o tyliai prisiglausk, Leisk verkti tol, kol liūdesys išdžius, Na, o tada: Ar jau geriau ? paklausk. Jei kada nors supykdyčiau tave, Tu nesiginčyk, bet atsiprašyk, Snaige ištirpsiu tavo gerume, Aš Moteris, mane suprask ir gink...
. gaila kad rankovės 3/4, o ne ilgos. bet jaučiu reiks nusipirkt. įdomu kiek kainuoja 
, bet jei labai prireikia tai ir pavalgom 
