Esmė tame, kad požiūris į žindymą, kaip ir į bet kurį kitą dalyką esti subjektyvus. Viena aišku - mamos turi teisę žindyt savo vaikus, kada jie to bepaprašytų. O tie, kas bodisi tokiu reginiu, te nežiūri.Norėčiau dar ir kitą savo mintį išdėstyt. Žmogaus fiziologiniai dalykai, tokie kaip valgymas, žindymas, gimdymas, tuštinimasis, seksas - šiaip jau bais nemalonūs nei akiai, nei minčiai, tik yra susitarimas - ką mes galim viešai, kitų draugijoj daryt (pvz. valgyt), o ko ne (pvz. mylėtis). Dėl maitinimo krūtimi gaunasi kaip ir šioks toks situacijos dvilypumas. Vieną vertus, tai kūdikio/vaiko maitinimas, kas šiaip jau normalu daryt viešai (juk suaugę viešai valgo), kita vertus, tai moters intymios kūno vietos apnuoginimas, kad ir nedidelis, gal dažniausiai ir nepastebimas, tačiau vien žinojimas, kad kūdikis žinda, daugeliui konservatyvių lietuvaičių sukelia atitinkamas emocijas.
Šiaip jau į tą žmogiškąją fiziologiją bent jau dauguma žmonių geba pažvelgt kaip į gražų dalyką (išskyrus gal į tuštinimasį, vėmimą, nors atsiranda keistuolių, kurie ir tame grožį pamato
).Kažkurioj temos vietoj perskaičiau apie paveikslus, kad visais laikais žindymas buvo laikomas vienas gražiausių dalykų. Pritariu. Ir tai, kad kažkas matęs tik vieną, o ir tas nelabai gražus buvo, nieko nereiškia. Porą pvz radau ir rodau (tikiuosi galima). Man nuostabiai gražu.
P.S. Pati žindau visur, kur tik mano vaikui prireikia.
