aha gi ir as buvau palikus nakciai bebenciuka savo, toj pacioj palatoj su "benamiukais" !!!! dabar kazkaip tik atsiminiau. gulejom mes nes reikejo momeniuka persviesti, ir siaip visus tyrimus dare ar kas negerai vaikeliui nebus, nes nuo gimimo pastoviai rekdavo. miegodavo pusvalandzio intervalais per para kokias 4-5 valandas. likusi laika arba rekdavo arba valgydavo. as atrodziau kaip zombis, nepailsejus, nepamiegojus, zodziu kosmaras. matyt sesele kokia bus papasakojusi daktarei kad visa nakti ant ranku pranesiojau mazaji rekianti, nieks negelbejo, ta slaugytoja ryte atejusi neisnesiotuku pamaitinti nusistebejo kad dar mes nemiegam. na zodziu, kita ryta daktare liepe man nakciai vaziuoti namo, pamiegoti bent viena nakti, nes issekus mama ir vaikeliui daug naudos neduoda. oi patikekit kiek graziu zodziu isgirdau is tu paciu slauguciu, kurios anuos lelius benamiais vadino. as zliumbiu, gydytoja man galva glosto, sako reikia mamytei pailseti ziurekit nei i zmogu nepanasi, o anos varo - jei sazines neturi, kaip taip galima, sirdies ner visai pas tokias mamas, kaip galima vaika savo palikti........ na zinokit zliumbiau visa diena, vakare jau kai isleidziami paskutiniai lankytojai, pamaitinau maziuka, snaudzianti paguldziau, sakau informuosiu daktare ir zygiuosiu namo. bet daktarytes nebebuvo, tik ta bjaurybe slaugute. sakau iseinu as jau, o ta - eik, jei sazines neturiu. tai zliumbiu atsistojus ir nezinau kur dingt - ir vaiko gaila, ir pailset taip norisi..... drauge issitempe mane namo, pati susitare kad uzsuks pabuti iki vidurnakcio prie maziuko. tai oj dar ir ji prisiklause is tu seseliu.... ryte pries 7 jau as pro duris lekiau pas vaika, tai sesute - o, na, pailsejai? tokiu pasiepianciu balsu... ot negaliu, joms didziausia beda ta kad kai manasis paleidzia gerklyte tai visas koridorius skamba, jau gaus keltis ir eit ziureti ko rekia, nepamiegosi tam savo kambariuke suprantat
