QUOTE(ssiimmaa @ 2009 05 18, 09:38)
nu vistiek skaudu kazkaip kai per sazine vaziuoja..... ir paciai gi gaila vaikelio palikti ir dar tos beria druska ant zaizdos. va dabar jei man taip pasakytu tai oj atsakyciau as joms, o tada per silpna buvau. tai zliumbiau uztat kaip mazas vaikas..
Ka jus joms atsakytumet? Kad pagimdet vaika ir numetet seselems priziuret tada, kai jus jam labiausiai reikalinga buvot? Ar tai, kad jus buvot pavargus yra svarbiau nei kenciantis vaikas? Mano neisnesiotuke. Klyke reke istisai, operavo.. Ne minutes nepalikau ir neisivaizdavau, kad galiu savo kudiki palikti. Jam juk skauda, aprimsta kazkiek priglaustas prie sirdies. Laikiau, nesiojau, nemiegojau, taip pat i zombi buvau panasi. Siule eit namo pamiegot. Kaip as galiu eit kazkur miegot, kai zinau, kad mano kudikis bus vienas? Kas ji priglaus kai jam skaudes? Seseles? Ju darbas priziuret, kad viskas butu gerai mediciniskai. Ir dabar dar nemiegu, nes nerami labai.. Savo pupos nuo gimdymo nepalikau ir nepaliksiu. Man ji yra svarbiau uz bet kokius reikalus uz bet koki nuovargi. As jos sulaukiau kaip stebuklo, kurio labai jau ilgai meldziau. Kiekvienos mamos sazines reikalas palieka ji ta vaika ligonineje ar ne. Suprantu, kad buna tikrai neatideliotinu reikalu, kai tiesiog butina ta vaikuti kazkuriam laikui palikti. Tiesiog miego trukumas nera viena is tu priezasciu. Ir tik nepradekit man aiskint, kad vaikas uzauges man uz tai aciu nepasakys. Ne del to dukrytes taip laukiau, ne del to jos taip norejau ir ne del to aukosiuos del jos taip kaip sugebesiu is visos sirdies !
