QUOTE(Medinis @ 2009 05 16, 01:37)
Čia jums taip atrodo. O vat kitai dalyvei atrodo, kad jei motina nemiega reanimacijoje ant grindų, tai ji pabaisa. Prisipažinkite - miegotumėt?
priklausomai nuo situacijos

o jei ir pasakyčiau, kad miegočiau, sakytumėt, kad beprotė. jei ne - tai abejinga motina

koks jums skirtumas?
QUOTE(Pitija @ 2009 05 16, 01:38)
Aš būtent apie tai - tiesiog pragulėjusį tiek laiko nejudėdantį, nusividuriavusį ir nusivėmusį, virkaujantį - tiesiog priglausdavai prie krūtinės ir pasūpuodavai. Ir jau kažkaip tvirčiau, drąsiau.
Beje, tos mergytės atveju - ant kojytės pirščiuko buvo uždėtas spaudimo matavimo daviklis - tik mama pamatė, kad jis žiauriai nuspaudęs pirštuką - net iki pamėlynavimo. Seselės sako - mes visiems taip dedame. Aišku, niekas nuo to nenumirė ir nieko blogo nenutiko, tačiau kur pasakys išsigandęs dvejų metų vaikas seselei, kad jam pirščiuką skauda... Nepasakys gi...
Kitas viduriavo naktį vos ne kas dešimt minučių, o dubcė jau ir taip žaizdom nusėta buvo, kiekvienas keitimas, kad ir su mamos raminimu - su klyksmais... Ar keistų jam kas tiek tuos vystyklus, kai viena sesutė budinti tik naktinė... Ir gulėtų kęsdamas...
neduok dieve... kiekvienas vaiko skausmas, tai milijoną kartu baisesnis skausmas mamoms

deja, niekas, kas nėra mama, to nesupras...