Sodo/daržo kenkėjai - Puslapis 6 - Flora

Gal ir pasikartosiu su informacija iš interneto platybių, susirinkau, nes pačiai buvo labai aktualu, užpuolė parazitai gal iš visos apylinkės.Agurkus netgi šiandien svogūnų - dilgėlių nuovire maudžiau nuo amarų.Balandos taip aplipusios amarais , kad raunant rankos limpa, na ir skruzdžių begalės.Dalį žemės nuomojam ūkininkui, jis mačiau purškia laukus, galbūt dėl to neatsiginu skruzdėlių -amarų draugijos ir kolorado.
Po trijų purškimų pelyno- dilgėlių, česnako -dilgėlių mišiniais kolorado lervos nugvošo,bet suaugėliai sėkmingai poruojasi toliau.Burokėliai ima taisytis po vieno purškimo nuo juodų amarų česnako(nuoviras)+ dilgėlių(ištrauka) .Dar dėjau po 5 ml skysto muilo 10 litrų.

Augalų fitoncidinės savybės priklauso nuo augimo sąlygų: dirvos, trąšų, klimato, išsivystymo fazės, džiovinimo, laikymo. Vabzdžiams nuodingiausias yra augaluose esantis elatinas, kurio kiekis yra nevienodas. Daug jo yra pradėjus žydėti fitoncidiniams augalams. Tuomet iš jų pagaminti užpilai, nuovirai gali pakeisti pesticidus. Net kaimynystėje esantys augalai gali vienas kitą apginti. Fitoncidų karalius yra kadagys. Per parą vienas krūmas pagamina daugiau nei 10 kg fitoncidų, todėl keletas kadagių turi augti kiekvienoje sodyboje. Pasaulyje yra trys tūkstančiai fitoncidinių augalų. Iš jų Lietuvoje auga 80 proc.
Fitoncidinių augalų rinkimas, džiovinimas, laikymas
Antžeminės dalys renkamos žiedpumpurių formavimosi arba pirmoje žydėjimo fazėje. Renkami sveiki, švarūs, sausi augalai, kiekviena rūšis atskirai. Jokiu būdu negalima rinkti arti magistralių, kelių, chemijos fabrikų, geležinkelių, kur dirva užkrėsta išmetamosiomis ir fabrikų dujomis. Ypač kenksmingas švinas, kuris, patekęs į augalus, jų fitoncidus, vaisius, daržoves, gali sunkiai apnuodyti žmogaus organizmą. Negalima rinkti pageltusių, suvytusių, nešvarių augalų. Renkant negalima suslėgti augalų. Surinktus kuo skubiau reikia džiovinti.
Pasak senolių, fitoncidinius augalus patartina rinkti per mėnulio delčią, jam esant Svarstyklių ženkle. Tuo metu juose yra mažiausiai (75–78 proc.) vandens, jie greičiau išdžiūva. Renkama 2–3 dienos po lietaus, antroje dienos pusėje. Veiksmingiausi augalai būna surinkti iki Joninių.
Natūralus džiovinimas yra vėjų prapučiamoje, tamsioje, šiltoje vietoje. Augalus reikia paskleisti plonu sluoksniu, dažnai vartyti. Ypač tinka skardinių stogų pastogės, nes saulė labai įkaitina stogo skardą, augalai greitai išdžiūva.
Dirbtinis džiovinimas – kai augalai džiovinami specialiose spintose ar kamerose, kuriose jie greitai išdžiovinami. Ugniažolės, kiaulpienės, daržinės pienės išdžiūva 55 OC temperatūroje, o kvapieji augalai (ramunėlės, metelės ir kt.) – 30 OC.

Mišrus džiovinimas – kai augalai iš pradžių džiovinami natūraliai, o kai apvysta – baigiami džiovinti džiovyklose. Išdžiovinti augalai turi būti natūralios spalvos, 5–10 proc. drėgnumo, nesuplėkę, šiugždantys.
Požeminės augalų dalys – šaknys, šakniagumbiai – kasami anksti pavasarį, kol dar nepradėjo želti, o rudenį – kai nudžiūva antžeminės dalys. Prieš džiovinant reikia nuplauti, pašalinti senas šaknis, gana stambiai susmulkinti. Pušų spygliai, pumpurai renkami anksti pavasarį, kol dar neprasidėjusi vegetacija.
Kas prie ko? Lapų ir stiebų ištraukos, nuovirai
Alijošiai. Sultis atskiesti vandeniu, santykiu 1:1, ir mirkyti sėklas beicuojant. Dirviniai asiūkliai. 1 kg žalių augalų užpilti 10 l vandens, vis pamaišant palaikyti 12 val. Nukošus atskiesti penkiskart didesniu vandens kiekiu. Purkšti nuo grybinių ligų, erkių, vyšninių musių, rūdžių, amarų, skydamarių.
Arkliarūgštynės. 200 g susmulkintų šaknų užpilti 8 l vandens. 3 val. laikyti 30–40 OC, po to nukošti. Purkšti nuo amarų, spragių kopūstų daigus, jų sėklojus, ridikus.
Bitkrėslės. 300 g žalių arba 20 g džiovintų bitkrėslių žiedų užpilti 10 l vandens, palaikyti 3–5 val., pamaišyti. Nukošus purkšti pomidorus nuo lapų dėmėtligės, kitus augalus nuo rūdžių, erkių. Neatskiesta ištrauka purkšti avietes, braškes nuo kenkėjų.
Bulvienojai. 1,5 kg žalių, sveikų ar 1 kg sausų bulvienojų užmerkti vandenyje 3–4 val. Purkšti tuoj pat vakare nuo amarų, voratinklinių erkių, kandžių.
Durnaropės (nuodingi augalai). Visą antžeminę dalį arba tik lapus, žiedpumpurius ir žiedus sudžiovinti. 1 kg mirkyti 12 val., nukošti ir purkšti nuo amarų, blakių, voratinklinių erkių.
Juodosios drignės (nuodingi augalai). Lapus ir šaknis išdžiovinti. 1 kg mirkyti 12 val. vandenyje. Nukošus purkšti nuo amarų, blakių, voratinklinių erkių, lapgraužių vikšrų, pjūklelių lervų.
Dilgėlės. 250 g sausų arba 1,2 kg žalių dilgėlių užpilti 10 l vandens. Kai ims rūgti, į 10 l vandens įpilti 200 g ištraukos ir purkšti nuo amarų, lapgraužių.
Didžiosios varnalėšos. Trečdalį kibiro pridėti smulkiai supjaustytų lapų, užpilti 11 l vandens, palaikyti tris paras ir laistyti kopūstus nuo vikšrų.
Kraujažolės:
1 kg augalų su žiedais užpilti 10 l verdančio vandens, virti 30 min. Nukošus purkšti nuo tripsų, voratinklinių erkių, lapsukių.
800 g džiovintų susmulkintų augalų užpilti 9 l vandens, laikyti 30–40 OC temperatūroje, nukošti. Purkšti nuo amarų, blakučių.
Kiaulpienės. 500 g susmulkintų lapų ar 250 g susmulkintų šaknų užpilti 10 l vandens, palaikyti tris dienas, nukošti ir iš karto purkšti nuo blakių, amarų, erkių. Skleidžiantis vaismedžių pumpurams ir po žydėjimo purkšti kas 10 dienų. Jei kenkėjų daug, purkšti dažniau
Pentiniai (nuodingi augalai):
1 kg sausų ar 0,1 kg šaknų užpilti 10 l vandens, laikyti dvi paras. Nukošti. Nupurškus šia ištrauka žūva 98 proc. pjūklelių. Ugninukų ir žiedinių verpikų vikšrai žūva visi.
0,7 kg augalų užpilti 10 l vandens, palaikyti 12 val. arba virti. Purkšti nuo gudobelinių baltukų, kopūstinių vikšrų, pelėdgalvių ir kandžių vikšrų, lapgraužių, pjūklelių, žieduotųjų verpikų, blakių, amarų, voratinklinių erkių.
Pomidorai:
Tris saujas lapų ir stiebų užpilti 2 l vandens, palaikyti 2 val., purkšti nuo skraidančių kopūstinių baltukų.
500 g žalių pomidorų lapų sumalti mėsmale, užpilti nedaug vandens, nukošti, pripilti iki 10 l vandens. Purkšti kas savaitę nuo pjūklelių vikšrų, lervų, čiulpiančiųjų kenkėjų.
2 kg šviežių lapų ir stiebų užpilti vandeniu ir virti ant silpnos kaitros. Nusunkti, atskiesti tris kartus didesniu vandens kiekiu ir purkšti vaismedžius nuo lapgraužių ir vaisėdžių.
Laukinės rūgštynės. 250 g šaknų užpilti 800 g 40 OC vandeniu, mirkyti 2 val. Purkšti nuo amarų. Rabarbarai. 0,4 kg lapų užpilti 3 l vandens, laikyti pamaišant 6 val. Aplaistyti lauko skruzdėlių gyvenamas žemes.
Serenčiai. Pusę kibiro augalų su žiedais užpilti vandeniu, palaikyti vieną parą ir nukošus purkšti nuo amarų.
Juodieji šeivamedžiai. 200 g sausų lapų ir žiedų užpilti 10 l šilto vandens. Palaikyti šiltai parą, po to nukošti. Purkšti nuo amarų, lapgraužių.
Baltosios garstyčios. Grūstuve sutrinti 200 g garstyčių sėklų, užpilti 10 l vandens, palaikyti vieną parą ir nukošus purkšti nuo amarų.
Tabakas:
Lapus ir stiebus sutrinti į miltelius. Po medžių žydėjimo ar prieš šalnas prie kas antro vaismedžio užkurti laužą, įberti 1 kg tabako ir, jei nevėjuota, rūkyti 30 min. Ryte laužavietes sukasti. Naikina amarus ir obelines blakes.
200 g tabako atliekų dulkių užpilti 10 l vandens, virinti 2 val. Nukošus purkšti sodą nuo lapgraužių vikšrų ir lervų, amarų, blakių, obelinių kandžių lervų ir kt.
Citrusiniai vaisiai:
0,5 kg žievelių užpilti 2 l vandens, padėti šiltoje vietoje penkioms paroms. Nukoštos ištraukos 25 g atskiesti 2 l vandens ir tuoj pat purkšti nuo amarų, tripsų. Šį tirpalą labai tinka purkšti pakaitomis su česnakų tirpalu kartą per savaitę, kol žūva visi kenkėjai.
1 kg sausų žievelių užpilti 10 l šilto vandens, palaikyti tris paras šiltai, nukošti. Purkšti neskiestu nuo amarų, voratinklinių erkių ir kitų vikšrų.
Ramunėlės:
0,5 kg sudžiūvusių žiedų ir lapų užpilti 10 l vandens, palaikyti 12 val., pripilti dar 20 l vandens. Purkšti nuo amarų, voratinklinių erkių, vikšrų. 4 psl.>>
,5 kg džiovintų žiedų užpilti 5 l 60–70 OC vandeniu, palaikyti 10 val., nukošti, pripilti 15 l vandens. Purkšti sodo vaismedžius, krūmus nuo amarų, erkių, pjūklelių lervų, jaunų žiedsprindžių vikšrų, lapsukių.
Pušų pumpurai. 500 g pumpurų užpilti 8 l karšto vandens, virti 40 min. Purkšti obelis pumpurams besiskleidžiant ar parausvėjus žiedams nuo obelinių žiedgraužių.
Pelenų šarmas. Į kibirą įberti 1 kg pelenų, užpilti 3 l verdančio vandens, maišyti, kol atauš. Po dviejų dienų perkošti ir purkšti.
Fitoncidinių augalų paruošimas naudoti
Tręšti ar purkšti naudojama fermentuota fitoncidinių augalų ištrauka, jų milteliai arba augalai įsmaigstomi, jais padengiama dirva šalia saugomų augalų.
Ištraukos – tai vandeniu užpiltos žalios ar džiovintos žolės, žiedai ar šaknys. Vanduo gali būti šaltas, drungnas ar karštas, nelygu kokios ištraukos ruošiamos. Ištraukas reikia supilti į tamsius sandarius indus, laikyti šaltai rūsyje ar šaldytuve. Tinka naudoti 2–3 paras.
Nuovirai – tai vandeninės ištraukos, gaunamos augalus virinant. Po virinimo, ištraukai atvėsus, nukošti ir pripilti verdančio vandens iki buvusio kiekio. Laikyti sandariuose induose šaltai.
Purškimas. Purkšti giedromis dienomis nudžiūvus rasai. Lyjant ar po lietaus purkšti beprasmiška. Purkštuvo antgalis turi būti ne toliau kaip 0,5 m nuo pagrindinio antgalio. Skystis turi kristi ant augalų smulkiais lašeliais kaip migla.
Fitoncidinių augalų panaudojimas
Lapai, stiebai (alijošiai, asiūkliai, arkliarūgštynės, bitkrėslės, durnaropės, juodosios drignės, didžiosios varnalėšos, dilgėlės, kraujažolės, kiaulpienės, pentiniai, pomidorų lapai ir stiebai, bulvienojai, rabarbarai, suplėkęs šienas, serenčiai, laukinės rūgštynės, juodieji šeivamedžiai, ievos, garstyčios, tabakas).
Žievelės (apelsinų, citrinų, mandarinų, greipfrutų).
Žiedai (ramunėlių, šlamučių).
Pumpurai (pušų).
Skysčiai (pelenų šarmas, nugriebtas ar separuotas pienas, išrūgos).
Svogūnai (česnakai, valgomieji svogūnai, jų lukštai).
Vaisiai (paprikos, aitrieji ir kartieji pipirai).
Pelenai (beržų, kitų lapuočių).
Būkime atsargūs purkšdami
Visi fitoncidiniai augalai yra daugiau ar mažiau nuodingi. Žmonėms jie nepavojingi, bet saugos reikia laikytis.
1. Dirbant nosį, burną reikia pridengti respiratoriumi ar dvigubos marlės su vatos tarpsluoksniu kauke. Užsimauti gumines pirštines, kepurę, nedirbti basomis.
2. Purškiant negalima valgyti, rūkyti.
3. Gaminti ir purkšti fitoncidinių tirpalų negalima vaikams, paaugliams, nėščiosioms, maitinančioms krūtimi motinoms, sergantiesiems šienlige, astma, alergiškiems tiems augalams.
4. Baigus rinkti augalus ar paruošus fitoncidinius tirpalus reikia rūpestingai muilu ir šepetuku šiltame vandenyje nusiplauti rankas, nusiprausti.
5. Jei arti purškiamų augalų auga derančių krūmų, braškių su uogomis, juos reikia pridengti plėvele.
6. Purkštuvą, indus, kuriuose virė augalai, gerai muilu išplauti, išdžiovinti saulėje.

Amarai
Jie pažeidžia ūglius, žiedus, vaisių užuomazgas ir lapus. Amarai pasirodo antroje vasaros pusėje. Iš pradžių amarai būna geltoni, vėliau – tamsiai žali, labai greitai plinta ir per keletą dienų aptraukia visą apatinę lapų dalį – lapai deformuojasi ir susisuka.
Apsauga.Pasirodžius amarams, augalai purškiami pipirų ištrauka: 10 litrų 60 °C temperatūros vandens, 20 g sutrintų šviežios aitriosios paprikos, 1 šaukštas skysto muilo ir 2-3 šaukštai pelenų. Tirpalas palaikomas vieną parą, iškošiamas ir juo purškiami augalai. 1 m2 plotui reikia 1-2 litrų ištraukos, priklausomai nuo amarų kiekio. Pakartotinai purškiama po 5-6 dienų.
Galima naudoti svogūnų ištrauką: 10 l vandens, 1 stiklinė mėsmale sumaltų svogūnų ropučių, 1 šaukštas maltų juodųjų arba raudonųjų pipirų, 2-3 šaukštai pelenų ir 1 šaukštas skysto muilo. Tirpalas gerai išmaišomas, iškošiamas ir juo purškiami augalai – 2 kartus kas 5-6 dienas.
Pelenų tirpalas: 1 stiklinę pelenų užpilti 70-80°C temperatūros vandeniu, įpilti 2 šaukštus skysto muilo ir palaikyti vieną parą. Prieš purškimą tirpalas iškošiamas. Augalai purškiami vakare, esant šiltam orui.
Amarai žūsta ir nuo karbofoso. Į 10 1 šilto (25 °C temperatūros) vandens įpilti 2 šaukštus karbofoso ir 1 šaukštą skysto muilo. Augalai purškiami tirpalu ir uždengiami plėvele. Prieš purškimą lysvė palaistomą vandeniu. Amarai greitai žūsta nuo nuodingo drėgno oro.
Koloradas
Kolorado vabalas – pavojingiausias kenkėjas. Vabalai ir jų lervos labai rajus, jie gali sunaikinti visą kero žaliąją masę. Vabalai žiemoja dirvoje 50-80 cm gylyje, o pavasarį, kai dirva įšyla, jie išlenda į paviršių.
Apsaugos priemonės. Vabalų ir lervų rinkimas, kiaušinėlių naikinimas. Purškiama tokiu tirpalu; į 10 l vandens dedama 0,5 kg smulkiai supjaustytų pelynų stiebų su lapais, 1 stiklinė pelenų ir 1 šaukštas skysto muilo, užpilama karštu vandeniu, gerai sutrinama, išmaišoma, palaikoma 3-5 vai., iškošiama ir bulvienojai purškiami (galima purkšti ir vabalams dar nepasirodžius).
Tinka ir toks naikinimo būdas: 1 kibirą bulvių lupenų arba supjaustytų bulvių užpilti karbofoso tirpalu (0,5 l vandens ir 1-2 šaukštai karbofoso), pamažu sudrėkinti lupenas (bulves). Prieš sodinimą arba sodinimo metu ši masė išdėstoma trijose-keturiose vietose 25-35 cm gylio duobutėse. Į šias duobutes susirenka alkani peržiemoję vabalai ir nuo apnuodytų bulvių žūva.
Vabalų kiekis sumažėja bulvienojus ryte apdulkinant nusijotais švariais pelenais (antrą kartą apdulkinti po 3-4 dienų) po 1-2 šaukštus į 1 m2.
Skruzdes
Keletas liaudiškų būdų, kaip išnaikinti skruzdeles, sode ir namuose
• Ant skruzdėlių suneštų kauburėlių pabarstykite pelenų, perpus sumaišytų su medžių žievės pjuvenomis. Tinka ir suodžiai su kalkėmis.
• Medžius, kuriuose pastebėjote skruzdės, nupurkškite, skruzdėlynus paliekite juodojo muilo tirpalu: 1 kibire vandens ištirpinkite 900 g sutarkuoto juodojo muilo, jį ištirpinkite šiltame vandenyje, įpilkite 2 valgomuosius šaukštus karbolio rūgšties ir 10 valgomųjų šaukštų žibalo.
Visus komponentus kruopščiai išmaišykite. Skruzdės išnyks, jei paliesite ar nupurkšite 2-3 kartus.
• Prie pat žemės kamienus ištepkite degutu.
• Skruzdės visiškai pranyks ir daugiau nepasirodys, jei dirvą obelų šakų vainiko plotyje mulčiuosite storu durpių sluoksniu.
• Skruzdėms nepatinka anyžių, pomidorų, petražolių, gvazdikėlių kvapas. Užtenka padėti šių augalų lapų ar šakelių ir jos ieškosis naujos vietos.
• Šie vabzdžiai nepakenčia sugedusių citrinų kvapo. Jei vieną tokį vaisių padėsite spintelėje, kurioje pastebėjote skruzdės, jų ten nebeliks.
• Skruzdėms nepatiks, jei uogienių, stiklainių su medumi ar cukrumi kraštus patepsite aliejumi.
Pelynų nuoviras
Pelynų nuoviru patariama naikinti lapgraužių vikšrus. 1 kg apvytintos pelynų žolės užpilkite nedideliu kiekiu vandens, 10-15 min. virkite ant vidutinio kaitrumo ugnies, o kai nuoviras atvės, jį nukoškite ir praskieskite vandeniu,
kad šio tirpalo susidarytų 10 litrų. Paruoštu tirpalu nupurkškite vaismedžius ir vaiskrūmius. Dar efektyviau lapgraužių vikšrus naikina pelynų ir paukščių mėšlo nuoviras.
Vandeniu užpilkite 1-1,5 kg paukščių mėšlo, antpilui leiskite nusistovėti 1-2 paras, tada antpilą nukoškite ir jį supilkite į koncentruotą pelynų nuovirą. Šį mišinį iki 10 litrų praskieskite vandeniu ir paruoštu tirpalu 2 kartus nupurkškite augalus. Antrąjį kartą šiuo tirpalu augalus nupurkškite po 6-7 dienų.
Aitriųjų pipirų antpilas
Aitriųjų pipirų antpilu patariama naikinti amarus, kandis, kopūstinių pelėdgraužių vikšrus ir kt. 1 kg šviežių arba 0,5 kg džiovintų aitriųjų pipirų vaisių užpilkite 10 litrų vandens, leiskite nusistovėti 2 paras, antpilą valandą laiko virkite ir leiskite dar 2 paras nusistovėti. Vėliau antpilą nukoškite ir jį laikykite tamsioje vėsioje patalpoje. Prieš purškimą 0,5 litro šio antpilo praskieskite 9 litrais vandens, tirpale ištirpinkite 40 g ūkiškojo muilo ir juo nupurkškite kenkėjų pažeistus augalus.
Kraujažolės antpilas. 800 g sausos susmulkintos žolės užpilame emaliuotame inde verdančiu vandeniu, kad apsemtų, ir laikome 30-40 valandų. Po to pripilame vandens tiek, kad susidarytų 101 ir paliekame 2 paroms nusistovėti. Prieš .purškiant nukošiame ir į kiekvieną 10 l antpilo dedame 40 g ūkiško muilo ir pripilame vandens iki 10 I. Juo purškiame nuo amarų, blakučių, tripsų, voratinklinių erkučių, jaunus lapus graužiančių
kenkėjų vikšrų.
• Pelynų antpilas. Imame pusę kibiro susmulkintos šviežios pelynų žolės arba 800 g džiovintos ir užpilame šaltu vandeniu taip, kad apsemtų. Paliekame 24 valandas, po to 30 min. viriname. Ataušus nukošiame, o prieš purškiant gautą antpilą atskiedžiame vandeniu du kartus. Purškiame nuo lapus graužiančiųjų kenkėjų du kartus kas 7 dienos. Pavasarį soduose sėjami insekticidiniai augalai:
• Sėjame vaistinių ramunėlių, kurios žydi ištisą vasarą ir skleidžia malonų, pasižymintį dezinfekuojančiomis savybėmis kvapą ir j sodą privilioja naudingų vabzdžių.
• Medetkos ne tik gražiai žydi, bet atbaido voratinklines erkutes, apsaugo augalus nuo fuzariozės ir pašaknio ligų.
• Šalia žemuogių ir flioksų tikslinga pasėti tagečių. jų kvapas atbaido nematodus.
• Tarp serbentų sodiname česnakus. Jų kvapas atbaido serbentines pumpurų erkes.

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis