QUOTE(gaudyk veja @ 2010 02 03, 15:16)
Taip, bet aš toli gražu neskubu. Ir kuo toliau tuo labiau nenoriu vestuvių. Tas neįsipareigojimo iki galo jausmas man yra priimtinas, jis man kaip tik teikia saugumo. Vestuvės, kam jos? Jau anksčiau kažkur rašiau, kad jeigu ir tekėsiu tai dėl to, kad partneris nejaustų diskomforto, nes santuoka jam labai svarbi, arba dėl vaikų, kad nejaustų kokio neigiamo požiūrio iš aplinkinių. Bet dėl savęs, ne. Kaip gera būti neištekėjusiai, rimtai. Kuo toliau tuo labiau. Nors savo jausmais antrai pusei neabejoju. O kas bus rytoj niekas nežino, tai kam žadėti visą gyvenimą būti kartu jeigu nežinai....????
pagaliau radau nors viena komentara, atitinkanti mano poziuri!
man lygiai taip pat, drauges laiko mane keistuole, nes as nenoriu tuoktis. Bet as nesuprantu, kaip visos taip nori tu vestuviu??? ar jus esat tikros, kad tai TAS zmogus? negi buti istekejusiai ir pakeitusiai pavarde, yra svarbiau, negu buti tikrai del savo pasirinkimo? arba dar keistesnis poziuris,deklaruoja: man gera buti sugyventine, bet mintyse eina is proto kaip nori, kad pasipirstu...
Kodel jus savo verte matuojat pagal tai, ar kas jums pasipirso, ar ne? o kur jusu issilavinimas, hobiai, draugai, darbas, mintys, keliones, ir kiti dalykai kas jus daro vertinga???
Asmeniskai man geriau kai yra taip kaip yra. Myliu savo drauga, jis nuostabus, geras, rupestingas, bet ar noriu kad jis butu mano vyras, mano seima? Dar nezinau... ir del tos pacios priezasties, jam pasipirsus, pasakiau, kad nezinau..... reikia pagalvoti. nes is tiesu, dar nezinau...
O del to kad vyrams geriau gyventi susimetus, nemanau, kad tik vyrams. Mano atveju, draugas nori seimos, nori kad buciau jo, kaip jis sako. Nes dabar matyt jaucia nesauguma. O as kaip tik saugiau jauciuos taip, nes jei ka, as galesiu iseit, as galesiu daryti sprendima susijusi tik su savim, ir nereikes draskyti seimos. Tikiuosi, kad tas poziuris pasikeis, kai uzsinoresiu vaikuciu... nes vienai gyventi visa gyvenima irgi nesinores. Aciu uz isklausyma (paskaityma)