O as papasakosiu savo istorija kaip skridau

.Turbut dar nei vienai neteko taip skristi. ilipau i lektuva su savo mazyle,jai tada buvo 9 men,ir atsisedau prie lango.galvoju gal niekas neatsises tai bus kur vaikui pasivrtyti,aisku neperdaugiausiai vietos,bet vistiek kur ant ranku kur ant kedes,tai salia niekas neatsisedo,bet sekancioi kedei atsisedo vyriskis,na,su trnigais,kakta kruvina,tik tik svieziai sasas uzsidejas,ir dar toooks po gero baliuko,uzsiuode.Na galvoju,bele ne salia,jau pilnas beveik lektuvas ir po keliu minuciu ilipa dar kli vyrai,ir stiuardese ziuriu siulo prie manes,ir dar kelios vietos ten buvo laisvos,kad pasirinktu,tai jis prie manes atsisedo,girtas,nespejom pakilti isitrauke buteli,gerti pradejo,nu sakes galvoju,as su vaiku,o dar beto ir kabinetis pradejo.Isikvieciau stiuardese ir sakau noriu perseti,o jinai man sako nera vietu,na ka taip ir puse kelio skridau drebedama kad tik nesikabinetu,gerai kad mano pupa uzmigo,ir tada kaip pamate stiuardese kad jis geria,tik tada pasiule persesti man,bet mano vaikas miega,kur as tau eisiu,atsikeltu,tai taip ir parskridau.Tai kazin kur dingo tie zmones kad poto man atsirado vietos?