senovinės pasakos vaikams

Ir juoktis, ir verkti norisi..As suprantu, kad dabar kiti laikai ir t.t. Pirmiausia ne visos pasakos skirtos maziems vaikams. daugelis pasaku netgi suaugusiems. dabar suaugusiems baisu del to, kad jie vizualiai isivaizduoja visokius ranku kirtimus, pjovimus ir taip toliau.(geru filmu itaka). vaikas tai supranta - jei musa ragana, tai ir gerai, juk ji bloga. jei suka kalaitei kojas, tai liudna ir gaila, nes kalaite gera buvo. visa dabartine karta, kaip ir sakot, esam uzauge prie tokiu pasaku, ir del to nekyla jokiu problemu. jeigu galvojate, kad būtent lietuviskos pasakos ziaurios, tai reiktu tureti galvoje, kad dauguma ju yra tarptautines kilmes, grynai lietuvisku vargiai rasime.

Man pasakas sekdavo promociute ir jos nebuvo ziaurios, tikrai nepamenu jokiu baisiu dalyku

Na o as savo maziui irgi buvau pagriebus kazkokia knygute pasaku is anytos lentynos Daviau pradziai pavartyt, o ten ziuuu juodai piesti paveiksliukai, "zmones" su baisiausiais snukiais, isdraskytom zarnom, istaskytu krauju
suprantu kad dazniausiai pasakos moralas buna gerio pergale pries blogi, bet nu jau zinot Tomis ir Dzeris vaikams labiau tinkamas, kad ir kiek su keptuvem talzosi o va tokiu paveikslu prisiziureje, kur tas vaikas isvis nakti uzmigs, jau nekalbant apie tai, kad atsisako vienas miegot

lietuviškų pasakų neskaitau, man jos per žiaurios tiesiog prieš miegą paniuniuoju arba padainuoju

aš irgi savo vaikams skaitau V Lansbergio psakas,jos visai kitokios

Papasakosiu ir as savo patirti apie lietuviskas pasakas. Kai musu dukrai buvo kokie trys metukai, gavom dovanu knyga Lietuviu liaudies pasakos. Patirties tada turejau mazai, tai apsidziaugiau, galvoju, va kaip smagiai skaitysime. Neilgai trukus prisedom su dukra prie knygeles, truputi niuroku spalvu ji buvo, bet tada kazkaip nesureiksminau to. Vyras tuo metu sedejo ir skaite tame paciame kambaryje, jis is tu zmoniu, kuris ka nors darydamas labai susikaupia ir i aplinka beveik nereaguoja. Tai va, pradejau skaityti su intonacija "gyveno karta..." tiksliai neatpasakosiu teksto, bet skaitant mano intonacija pamazu garavo garavo, kol liko tik medinis prislopintas balsas sakantis "... kraujo upes ir ezerai". Tada susivokusi, kad cia kazkas ne taip pakeliu akis ir matau issprogintas vyro ir vaiko akis. Vyras dar perklause, ar as cia tikrai pasaku knyga pasiemiau, o vaikas kaip pabudes sako, tai as jau eisiu zaisti Padejau ta knyga i sona ir iki siol nebuvau atvertusi. Tiesa pasakius, nezinau kur ja deti. Taigi ne tik multikai per televizija yra ziaurus...