QUOTE(Vicious_L @ 2010 03 21, 16:56)
Sveikos, man dabar 21. Vaikystej buvau kaip jusu vaikai ir dabar nedaug kas pasikeite. Yra daug produktu ir patiekalu, kuriu nevalgau, daug kuriu net neragavus. Ir negaliu paaiskint kodel, tiesiog negaliu ir tiek. Tarkim niekad neragavus desros man ji baisiai smirda. Galeciau net apsivemt, pacios pagalvokit, jei jum kas lieptu paragaut koki ziauriai egzotiska patiekala ir kokiu vabalu arba koki virta dar is kiausinio neissiritusi visciuka. Kitus juk valgo tokius patiekalus kaip delikatesa, o jum juk butu slykstu, na tai taip panasiai ir man ir jusu vaikuciam kai reikia ragaut neiprasta maista. Na nuo vaikystes kazkiek pasisstumejau i prieki, pradejau daugiau valgyt mesos patiekalu, pamegau keciupa, bet lig siol nevalgau desros misrainiu ir daugumos patiekalu, kas yra sumaisyta, sriubu beveik nemegstu, na neisvardinciau visko, ko nevalgau. Na bet as nekalbu apie toki dalyka kad nelabai skanu, daug kas man yra neskanu, bet valgau, taciau tie dalykai, kuriu nevalgau man yra slykstu galeciau net apsivemt. Ir toks dalykas kaip sakot kad neduot vaikui valgyt, tai cia nesamone ir tikrai nepades, mane viena kart mociute su rykste lupo, kad valgyciau saldzia sriuba, nu bet ziaugciojau ir vis tiek negalejau. I darzeli nejau, bet ir nebuciau galejus ten istvert, nes buvau keistas vaikas, tikrai nebuciau nieko valgius, arba butu geda aukletojai pasakyt ir buciau valgius ir vemus. Siaip tai pamenu labai nesmagu budavo, kai pas draugus ar gimtadieniuose, kaip sakot, negaledavau nieko valgyt, o kitos mamos siulydavao primygtinai, tai valgydavau ziaugciodama. Tortu nemegau del riebumo, nes kazkokie siurpai per gerkle eidavo labai nemalonus ir dabar taip kartais buna nuo labai riebaus maisto. Kadangi buvau skaute, tai valgymas didele problema buvo stovyklose. Bet kazkiek tekdavo valgyt ir nemegstamus dalykus, nes savaite neimanoma isbut nevalgius. Tai per valgyma per prievarta prisiversdavau koki sauksta kokios grikiu koses ar panasiai suvalgyt ziaugciodama. Nu kad ir kokia isalkus budavau, negaledavau. Po sunkios dienos nes silpna budavo, normaliai svorio numesdavau per tas stovyklas. Na bet kad ir kaip stengiaus valgyt tik vienas patiekalas prigijo per tas stovyklas, tai greito paruosimo sriubytes

. Kaip ir toks sioks toks luzis ivyko, kai pradejau pati maista gamintis ir kai apsigyvenau su draugu, tai kazkaip nesazininga kad ir draugas tokias pat nesamones valgytu kaip as, tai pradedu po buski mokytis visokiu receptu ir ragaut kai ka po biski. Draugas labai pyksta kad jo patiekalu neragauju, na bet negaliu ir tiek
Papildyta:
Tiesa mano vaikystej didziausia svajone buvo kad nereiktu valgyt, nes man viskas buvo arba neskanu arba is vis nevalgoma, buciau visko ir ledu ir saldainiu ir zaislu atsisakius kad tik nereiktu valgyt. Dabar bent jau ismokau megautis maistu
Vat mano didziausia baime ir yra ta, kad mano vaikas niekada neisaugs is to...
O tau ar nepasakojo tevai nuo ko viskas prasidejo?galbut kazkada per prievarta mazai kiso ar tu tiesiog nuo pat gimimo nesidomejai maistu?
Maniskis kartais siulosi i kampa atsistot, atsisako megstamu pramogu kad tik nereiktu valgyt. O as dabar, matyt del nestumo, pasidariau labiau jautri ir greiciau susinervinu, neturiu kantrybes, tai pradejau nebesizaisti, padejau syryt varskeciu (yra kazkada viena kasni ragaves), sakau valgyk, eisim i kina, o jei ne, tada as visa diena tvarkysiuos ir sedesim namie. Tai po kokiu 10 min atejo ir paragavo kasni, ziaugciodamas sukramte, o paskui ziuriu kad gal ir patiko, suvalge kokius 4 kasnius ir ejom i kina

tiesa kine pradejo reikalaut sausainiu, bet nieko negavo. Grizus namo iskart buvau priremta kad duociau pieno, bet pagaminau vermiseliu sriubos pieniskos, kuria irgi nenorom, bet issibadejes valge. Ziuresim kaip cia mums eisis toliau...zinau kad ne visai teisingai elgiuosi, neduodama jam to ko jis nori, bet man jau gana