QUOTE(mirkt @ 2009 06 24, 14:03)
aš tai nesugebėčiau svetimam žmogui pasakoti taip akis į akį....na visos mes skirtingos ir aišku puiku kad tau tai padeda....
Aš ėjau pas psichiatrą, pasitaikė labai geras specialistas, nelindo man į dūšią. Pasakiau, kad mirė dukra ir kad man sunku. Daugiau nieko jis ir nežino apie mane. Paskirdavo vaistų ir viskas. Dar pasiūlė biuletenį, nes labai anksti į darbą grįžau, bet atsisakiau.
Kiekviena pasirenkam sau priimtiniausią pagalbą. Vienoms reikia kalbėjimo, kitoms - tylos ir buvimo su savim, su vyru. Kitų užuojautos ir supratimo man nereikėjo... Nu ką kiti gali suprast šiuo atveju? Kad baisu, suprast gali, bet Ant Kiek baisu - tikrai ne. Niekam ir nelinkiu to suprast.
QUOTE(gabrieliukas @ 2009 06 24, 16:29)
* Kalbu ir dar galiu daug kalbeti,apie viska.Apie gyvenima,apie liudesi,apie galvojima,apie vyra,apie Lukuti,kaip buvo iki Kevinuko gimimo,kaip buvo kai jis buvo kartu ir kaip jo netekome
Kalbu laisvai su ja ,vakar nuverkiau posmeli ir prisiminiau kas buvo grazu ir tt
**Niu va pridaviau vel kraujuka,kita savaite lauksiu atsakymo .Bijau,kad kazkas negerai


**Niu va pridaviau vel kraujuka,kita savaite lauksiu atsakymo .Bijau,kad kazkas negerai

* Šaunu. Tavo postai daug šviesesni ir gyvesni. Ir tu tikrai gali pakilt.

** Gal nieko baisaus nėra - nuovargis, stresas irgi įtakoja. Nenusiteik iš anksto.
