Tik papasakojau savo istorija, patirti, kuri buvo. Tiesiog paskaiciau pirma posta luju ir pamaciau save pries keleta metu - susitraukusia, apsiverkusia, susiguzusia ir bijancia zmoniu. Atsakymo reikia ieskoti savyje - jei yra depresija, kas ja sukelia?? Kokius isgyvenu jausmus? kam galiu papasakot? Kazkaip kai buvau namuose su vaikais, vyras man neleido per daug reikstis, tai as susirasius turejau keleta svajoniu(labai realiu planu) kurias noreciau igyvendinti. Tam sarase buvo - noriu ismokti vairuoti, noriu ismokti exel programa, dar kazko norejau. Ir kasdien ta darydavau - nusipirkau kompiuteriniu knygeliu, ir, kai vaikas uzmigdavo, mokydavausi. Po to uzsirasiau i vairavimo kursus. Visas blogumas buvo tame, kad vyras nepalaike nei kiek, sededavo salia masinoj ir klykdavo is visu jegu"vista, ka darai". Na, bet issilaikiau as tas teises ir sekmingai vazineju posiai dienai. Noriu oasakyt, kad ta pasitikejima savimi reikia ugdyti pradedant nuo mazu dalyku. Pazvelgiant i save ir pamatant, ka as galiu. nesvarbu, kad tai yra mazai(atrodo, kad mazai, o is tiesu yra labai daug)Tai, ka galiu, galiu tik as. Isoriskai kituose zmonese galime stebeti didziuli pasitikejima savimi, taciau viduje gal taip nera. Einu darban. i trecia pamoka siandien
Mokiniai laukia, but gerai nepaveluot
