kaip atsigauti po skyrybų

Sveikos mamytes,
as irgi pries beveik 2 menesius likau su dukryte viena,vyras susirinko daiktus ir gryzo gyventi pas tevus,motyvuodamas tuo,jog per mane nieko nemate,nors vaikiuko ziuret ne kiek nenorejo,rupejo tik zvejyba ir baliuskos,o as istisai sededavau su ja namie.Esme tame,kad tarp musu 4 metu skirtumas(jam 22),manau kad per daug greitai visi ejosi pas mus:pabaiges vidurine iskarto jis isejo i armija,ten jam bunant mes susipazinom ir 6 men as jo laukiau,kai gryzo atejo gyvent pas mane tiksliau pas mano tevus ir po 8 menesiu susituokem,po metu gime dukryte,turbut jis neistvere tos itampos:namai-darbas-seima,pradejo draugam pavydet kad jie laisvi ir gali lakstyt kada nori o jis mat buvo priristas prie musu.Ir per velykas as is jo tevu gryzau su dukryte viena,kai sugryzo i namus maniau kad gyvensim,taciau jis nebenorejo but su mum,susirinko daiktus ir isejo,dabar lyg tvarko skyrybu dokumentus,as susitvarkiau alimentus,per beveik 2 men sugebejo vaikui nupirkti tik zaisla(juo soti ji nebus),ja lanko labai retai.Sunku but su juo kai ateina pas dukryte,norisi apkabint,bet kartu ir nekenciu.
Gal kuri mamyte noretu susirasyti per skaipa,mano nikas rikas rikute23,butu malonu pabendraut su zmogum ta pati isgyvenusiu.

sveika prisijungus prie "keisk poziuri ir gyvenimas pasikeis klubo" nenuleisk ranku ir geriau pasiziurek kiek daug turi.......juk vien vaikelis tai didelis stebuklas   daug kas vien del to pavydetu   o del tokio vyro, kurio vertybiu skaleje nera seimos, atsidavimo, pagarbos........o tik tam tikri laisves privalumai   tai gerai pagalvok ar verta is tokio zmogaus vis dar tiketis "geresniu laiku"   tokiu pilnos pakampes.....atleisi viena karta, prisiks i kita bata.........tu geriau dabar visa demesi i save, vaika, na o supratimas ko nori ateis su laiku ir neleisk, kad derl vieno zmogaus sugriutu visa pasaulis   o jei jis neduokdie subres ir supras ka prarado... tebunie jam tokia bausme

Sveikos mergaitės
skaitau jūsų istorijas ir plaukai šiaušiasi, kokie dabartiniai jauni vyrai
Kiek supratau visos jus čia jaunos dar, ir tas labai gerai. Laikas geriausias gydytojas... sakau iš savo patirties. Jei aš moteriškaitė su metu kraičiu jau, kuriu sau naują gyvenimą, įgyvendinu jaunystės svajones, tai jums tikrai visoms pavyks atsitiesti, vėl mylėti ir būti mylimoms tik tikėkit tuo

Sveikos mamytes,
as irgi pries beveik 2 menesius likau su dukryte viena,vyras susirinko daiktus ir gryzo gyventi pas tevus,motyvuodamas tuo,jog per mane nieko nemate,nors vaikiuko ziuret ne kiek nenorejo,rupejo tik zvejyba ir baliuskos,o as istisai sededavau su ja namie.Esme tame,kad tarp musu 4 metu skirtumas(jam 22),manau kad per daug greitai visi ejosi pas mus:pabaiges vidurine iskarto jis isejo i armija,ten jam bunant mes susipazinom ir 6 men as jo laukiau,kai gryzo atejo gyvent pas mane tiksliau pas mano tevus ir po 8 menesiu susituokem,po metu gime dukryte,turbut jis neistvere tos itampos:namai-darbas-seima,pradejo draugam pavydet kad jie laisvi ir gali lakstyt kada nori o jis mat buvo priristas prie musu.Ir per velykas as is jo tevu gryzau su dukryte viena,kai sugryzo i namus maniau kad gyvensim,taciau jis nebenorejo but su mum,susirinko daiktus ir isejo,dabar lyg tvarko skyrybu dokumentus,as susitvarkiau alimentus,per beveik 2 men sugebejo vaikui nupirkti tik zaisla(juo soti ji nebus),ja lanko labai retai.Sunku but su juo kai ateina pas dukryte,norisi apkabint,bet kartu ir nekenciu.
Gal kuri mamyte noretu susirasyti per skaipa,mano nikas rikas rikute23,butu malonu pabendraut su zmogum ta pati isgyvenusiu.

Sveikos mamytes
labai noreciau isgirsti stipriu ir patyrusiu mamyciu patarimu ir komentaru apie savo situacija, kadangi man dar nelabai daejo, kad tai atsitiko butent man......jau nekalbant apie tai, kaip man toliau gyventi ir grazinti gyvenimo dziaugsma ir meile sau  
super trumpai ir aiskiai perbegus mano gyvenima (nes labai nenoriu plestis apie blogus dalykus), po beveik keturiu metu bendro gyvenimo liko tik bendras vaikelis, del kurio geroves ir galvoju apie ivairius, net ir pacius keisciausius sprendimus.........zodziu per visus tuos metus kartu musu namuose tvyrojo tik barniai ir pykciai, kurie perejo i vyro smurta, neistikimybe, alkoholi, linksmybes ir galiausia visiska abejinguma seimai ir namams.........Mes ir skyremes kelis kartus, bet vel susitaikydavome ir viskas kartodavosi, tik dar ziauresnej formoj......Tik va is mano puses buvo didziausia klaida ta, kad as atsisakiau visu linksmybiu, draugu, pomegiu, nes kazkaip (matyt klaidingai) isivaizdavau, kad svarbiausia yra seima ir tik jai reikia atiduoti visas jegas ir pastangas........matyt persistengiau....nes pati del bendro gyvenimo perspektyvu atsisakydama savo ambiciju, principu, reikalavau, kad ir vyras bent jau i kompromisus eitu.....na o nesulaukiant jokio atsako paskutinis lasas buvo kai pareiskiau, kad jeigu jis namuose nei pirsto nepajudina ir guli kaip caras, o tik as turiu rupintis ne tik namu ruosa, o ir kt "vyriskais" darbais, tai kam jis is vis cia grizta, gali eit kur nori. Ir ka jus manot.....sita konflikta vyras panaudojo kaip preteksta pabegti nuo semyninio gyvenimo ir mes jau beveik du men kaip gyvenam atskirai. Bet man, matyt tik dabar dasildineja, kad mano gyvenime prasideda visiskai naujas etapas, kurio as be galo bijau..........o svarbiausia, kad esu visiskai viena......nei tevu, nei giminiu, nei artimu draugu, kuriem galeciauissipasakoti ar kurie galetu mane palaikyti ar paremti siuo gyvenimo momentu   aciu dievui nors turiu savo angeleli, kuri labai myliu ir del jo gerbuvio padaryciau viska Bet va jauciu savyje ta beda, kad nebejauciu gyvenimo dziaugsmo, gailiuosi tu "prarastu" jaunystes metu ir noro kurti kazka naujo..jauciu kad negaliu paleisti to seno niekam tikusio gyvenimo, nes tai reikstu, kad.....pralosiau, nesugebejau, neistaisiau..........zodziu, man sunku suvokti, kad po tiek pastangu ir bandynu vistiek niekas neisejo, o gal per skaudu suprasti, kad del manes vyras nesistenge taip kaip as del jo.........man net vel kyla noras susigrazinti sena gyvenima....del vaiko....seimos.....saves.....prasau patarkit, nuo ko pradet nauja gyvenimo etapa...noriu susipazinti su naujais zmonemis...pakeisti aplinka... Kaip jus elgetes po tokiu likimo smugiu?

Sveika

skaiciau tavo pirma zinute ir toks jausmas, kad pati rasyciau mes su vyru negyvenam kartu 3 men. turiu suniuka nuostabu, mano mylimuka sunku be proto...keturi metai tikejimo ir vilties...noro turet grazia seima, bet...isejo taip kaip isejo...mano istorija gal siek tiek kitokia, bet tikrai labai daug bendro turim...vyro abejingumas, nenoras rupintis seima, namais, egoizmas...kiek kartu atleista, kalbeta...bet. As labai bijau, labai labai bijau ateities...as suprantu, kad man teks vienai auginti sunu, juo rupintis...neisivaizduoju ar sugebesiu...
ir tas noras grizti pas vyra uzeina silpnumo akimirkom, ir mastau gal reikejo kentet gal reikejo...
mane gelbeja tik darbas ir sunus daugiau niekas nedziugina...
Ir kokio miesto esi? galim susitikt kada pabendraut...apsikeiciam kontaktaisgalesim pasikalbet, pasiguot...

Is viso to galiu tik viena pasakyti, mano klaida buvo tame, kad as buvau kaip vyras ir moteris, ant savo pieciu viska nesiau, galvojau kad daugiau mane gerbs, o pati uz tai daugiau nuo jo tikiajausi, o gaudavau tik jo isdiduma ir zodzius: man ir taip sunku, turiu daug problemu, svarstau kur gauti pinigu, taigi einu pamiegosiu...  

Sveika,
Noriu tave pagirti uz tavo drasa ir ryzta...labai dziaugiuosi uz tave,kad savo santykiams uzdarei duris,juk tokie vyrai,tai tik seimos -zlugdytojai...As tikrai tikiu,kad tau gyvenime saule visada sypsosis ir dalins laimes spindulius tau ir tavo vaikeliui...svarbiauisa nepasiduoti vienisumo apimtai nuotaikai,stenkis islikti tvirta,kuo daugiau bendrauki,neliudeki...mielai kvieciu i savo draugija...
Viskas bus taip,kaip turi buti...Likimas viska sudelioja i savo vietas,belieka tik pakoreguoti savo kelia...

mamytes,o kaip atsistoti ant koju su vaikiuku,kaip pradeti normalu gyvenima ir pilnai islaikyti buta,vaikiuka ir save....saunu,kurios turi darbus,o kaip man,kai vaikiukas eis i darzeli.....? neturiu kur gryzti,vel ieskotis darbo...o padeti absoliuciai nera kam...    

nebezinau,is kur pasisemti stiprybes....   nebematau gyvenimo dziaugsmo...     neguodzia nei zodziai,kad bus kazkada geriau..kad tai laikina ir pns...   kiekviena diena verkia sirdis,nuo nezinomybes,nuo vienatves....    

va va identiskai.irgi mastau kad gal reikejo kenteti, kad cia ir as kalta, bet geriau panagrinejus tai neteisybe, as stengiausi, o is jo buvo nulis.kasdien pabundu su skaudancia sirdimi, dega visur.atrodo kas as be jo meiles ir rupescio, jis mane uzstodavo kad ir kaip besipykdavom.likau as ir sunelis, taip baisu del ateities, net del visu artejanciu svenciu, kaledu, nauju metu, nu kaip as be jo atrodo????4 metai kartu, plaukia prisiminimai, drasko kuna skaudziausia kad jis ateina, nori myletis, glaustosi, bet grizti kaip vyras ir tevas ne todel turiu buti drasi, leisiu jam paspringt savo principais, gana skaudinti save...