kaip atsigauti po skyrybų

Begioju su pauksciais as lankiausi pas psichoterapeute beveik metus, kol dar gyvenau su vyru...man padejo, lyg siol prisimenu jos zodzius apie mano santuoka bet matai musu istorijos skirtingos: as pati palikau savo vyra neiskentusi daugiau bendro gyvenimo su juo... Tu, kaip suprantu nebuvai santuokos nutraukimo iniciatore?

Sveikos mergaitės

Nežinau ar aš "tinku" čia pas jus, mat mes su MB nebuvome vestuvių iškėlę.. Bet gyvenome kaip šeima, viskas buvo idealu, kol vieną dieną pradėjo blogėti. Galiausiai po daug išsakyto purvo susikroviau daiktus ir išvažiavau pas mamą. Vaikučių neturime.

Niekada nemėgau niekam rodyti savo liūdesio, tad žinojau - šeima geriausia atrama. Su mamyte ir sese iškart išvažiavom kelioms dienoms prie jūros. Šeima padėjo atsigauti kažkiek emociškai. Buvo beprotiškai sunku, atrodė norėjau tik gero ir taip stengiausi, pamyniau daug ką dėl noro visuomet būti su juo, mat MB sportininkas ir tekdavo kas sezoną keliauti iš vieno miesto į kitą. Bet draugų, bei aplinkinių palaikymas padėjo nepalūžti. Priešingai, pradėjau save labiau mylėti ir savimi labiau rūpintis. Dabar kas diena išbėgu pabėgioti, patarčiau visoms - labai geras būdas išsikrauti ir pabėgti nuo blogų minčių. Visas blogas mintis paslėpiau savyje, nusprendžiau nerodyti savo skausmo, paslėpti jį giliai giliai.
Gal ir savanaudiška, bet išsiskyrusi su MB pradėjau atrasti tikrąją save, pradėjau domėtis įvairiais dalykais, atnaujinau anglų kalbos pamokas, kurias buvau metus.. Pradėjau daryti tai ko tikrai noriu. Su MB buvau be galo laiminga.. Et buvau.. Bet tiesiog kažkas neleisdavo realizuoti savęs, nes jis ir jo poreikiai atrodo visuomet buvo svarbesnis, nors man tai niekuomet netrukdė...

Vakar dalyvavau krikštynose ir sutikau MB! Taip netikėtai... Liepos viduryje turėjome išvažiuoti į kelionę, seniai planuotą ir norėtą..

Dar kažkas kirba manyje jog norėčiau ir vėl būti su MB, bet kartu ir bijau, gal nenoriu? Bijau vėl patirti tai ką patyriau, dabar atsiverčiau naują baltą lapą ir tik nuo manęs priklauso kokiomis spalvomis jį nupiešiu. Jau kaip ir nusprendžiau - šiame lape pieštuko piešiančio MB nebus... Lapas bus švarus - su optimistišku požiūriu, noru gyventi, bei išbandyti dar daug neišbandytų dalykų. Nebenoriu žmogaus šalia savęs, kuris sugebėjo mane šitaip įskaudinti.

Mergaitės, negalima pasiduoti depresijai.. Rytinis pasibėgiojimas ir dušas kaip mat mane paverčia nauju žmogumi - trokštančiu gyventi ir dar atrasti savo tikrąją meilę. Pasiduoti negalima, kitaip pralaimėsit. Gyvenimas juk prieš akis, juolab jog turite nuostabius mažylius, jie vieną dieną viską supras..

Oj kokią tiradą parašiau

[quote=noir1,2009 06 07, 10:26]
Niekada nemaniau,kad taip pasakysiu,bet.......nekenčiu vyrų.Kaip jie gali taip elgtis su savo vaikų mamom su tomis ,kurios myli juos.


tai,va,ir as niekad nemaniau,kad pradesiu nekesti vyru.Kazkaip taip baisiai nusivyliau savo vieninteliu,kuriam tiek daug metu buvau istikima,tiek siela,tiek kunu,o jis tau spjauna i veida.Kitos issiskirdamos gal galvoja,kad sutiks kita zmogu,su kuriuo bus laimingos,o as net pagalvoti apie kita nenoriu.Feministe nepataisoma,bet kazkaip intuityviai uzuosciau kitame nora apgauti,isduoti,pazeminti.Nebenoriu dar karta visko iskesti is naujo.Geriau jau vienai duona su vandeniu ...

Kai man buvo taip sunku ,kad mintys apie gyvenimo pabaiga uzvalde mano prota,pasakiau sau:arba nudurnesiu,arba reikia pas psichoterapeuta.Visa laika buvau pries svetimu pagalba,galvojau,kad tik pati sau galiu padeti ir issilaizyti zaizdas.Taciau jau maciau,kad nebesusitvarkau su savo mintimis ,susikaupiau ir nuejau i Kauno klinikas pas psichoterapeute.Nerasysiu pavardes,nes ji kaip zmogus man visai nepatiko,mano bedas,kurias labai sunku pasakoti svetimam,praleido pro ausis,bet vaistuku tai israse geru.Deja,nepamenu,kokiu,bet cia jau gydytoja nuspres.As juos pageriau gal kokius 2 menesius,ir zinok protelis i vieta atsistate,tpfu,tpfu,tpfu.Dabar tikrai blaiviau viska vertinu.To linkiu ir tau.

sveikos

buk_rami saunios atostogos

Gabado, labai patiko tavo post'as turbut esi stipri, gyvenimu besidziaugianti moteris

[quote=Matus,2009 06 29, 13:31]
[quote=noir1,2009 06 07, 10:26]
Niekada nemaniau,kad taip pasakysiu,bet.......nekenčiu vyrų.Kaip jie gali taip elgtis su savo vaikų mamom su tomis ,kurios myli juos.
tai,va,ir as niekad nemaniau,kad pradesiu nekesti vyru.Kazkaip taip baisiai nusivyliau savo vieninteliu,kuriam tiek daug metu buvau istikima,tiek siela,tiek kunu,o jis tau spjauna i veida.Kitos issiskirdamos gal galvoja,kad sutiks kita zmogu,su kuriuo bus laimingos,o as net pagalvoti apie kita nenoriu.Feministe nepataisoma,bet kazkaip intuityviai uzuosciau kitame nora apgauti,isduoti,pazeminti.Nebenoriu dar karta visko iskesti is naujo.Geriau jau vienai duona su vandeniu ...
[/quote]
mano mintys dabar panasios.
vyrai atrodo tokie padarai kuriems rupi tik isnaudoti. vienaip ar kitaip, kiekvienam pagal savo skoni... o is tikruju gal taip ir nera, nezinau, taip atrodo nes man nepasiseke sukurti seimos kurioje butu lygybe, vienas kito palaikymas, ramybes uostas...

daug apmastymu apie tai, kas yra mano vertybes, kas esu as ir ko as noriu. kas yra tiesa... kokie mano prioritetai.

Kazkaip atsiminiau posaki,kad "gyvenam taip ,kaip esam to verti" arba "jei vyras musa savo moteri,jis yra nieksas,jei moteris gyvena su tokiu vyru-vadinasi ,taip jai ir reikia".Ziauru,kai pagalvoji.Manau,esu verta geresnio gyvenimo(ne materialiai,nes dabar turiu viska),bet dvasines ramybes prasme.Kas is tos prabangos,jei esi uzgauliojamas,ujamas,niekinamas.Juk daug smagiau ,kai gali laisvai nueiti pasivaikscioti ,i parduotuve paslampineti,nusipirkti megstamu skanestu ir nereikia niekam atsiskaitineti ar drebeti del jo nuotaiku kaitos .Ach,kaip egoistiska,bet taip vilioja

pas mus taip pat sutapo skoniai, buta isirengem tikrai fainai, patogiai. bet va tas priekaistavimas ir varinejimas iki auksinio narvelio toli toli, bet ir geleziniam uzdaryta nebusiu

Prisijungsiu... Šį savaitgalį vyras išskrausto į išsinuomotą butą... Lieku su keturiais vaikais ir būsimu pilvelyje... Dėl jo ir prasidėjo viskas prieš daugiau nei tris mėn. Vienintelis neplanuotas, tai šokas ir man, ir vyrui buvo. Jis pasakė kategoriškai - vaiko nebus, bet man net mintis apie žudymą nekilo, taigi nepasidaviau įkalbama. Vaikelis gims už penkių mėn, bet... šeimos pilnos nelieka...
Lengviau buvo, kol jutau pyktį, o kai praėjo (gan greitai), tik liūdesys... Nėr problema dar vienas vaikutis, o ir gerai viskas buvo prieš tai. Nesupratau ir iki šiol nesuprantu tokios vyro reakcijos.
Na, gyvenam ir gyvensim su vaikais. O kaip kitaip...

Labas, prisijungsiu cia ,nepazadu daznai lankytis ir rasyt.... Bet siuo metu skiriuosi ir as, jusu pasakymai man tikrai daug padejo... bent jau siek tiek pajudeti savivertes atgavimo link... situacija mano tokia su vyru prabuvom kartu beveik 9 m. per ta laika buvo daug gero,bet kartu ir labai daug blogo.... pvz smurtas, po to paskutinio karto isejau su vaiku. pagr.dalykas kas mane stabde, tai paskola, kurios viena neismokesiu. taciau nusprendziau parduoti ta buta, kol kas su vaiku nuomosimes ir tada ziuresim kas ir kaip bus. Bet pas vyra negrisiu, reik pagaliau man pabaigti ta kankyne , nors sunku ir ziauriai... Bet as nenoriu taip gyventi kaip gyvenau, noriu dziaugtis gyvenimu, vaiku, noriu ramybes , seimos, bet tokios, kad noretusi gryzti namo, kad nereiktu teisintis del to kas man raso sms, kas skambina, kodel uztrukau darbe.... Nors jis ir eina pas psichologa ir tipo gailisi, bet per daug skausmo. Juk mylimos moters niekas kekse ir kt zodziais nevadina, su visais vyrais neporuoja, uz plauku netampo ir t..t..
Sekmes ir stiprybes visoms.

Nuliudinsiu, bet skaudes labai, ir ilgokai, bet tikrai bus geriau, nuo pirmo vyro isejau, neturedama darbo, su 50 lt kiseneje, ir nuomuojamu butu uz kuri reikia moketi...ir ka uz keliu dienu gavau darba, o uz metu ir nauja gera vyra, tik buvo lengviau, kad as isejau.
Na o su antru ir buvom iseje atostogu , va tada buvo moraliskai sunkiau, nors finansiskai neturejau jokiu problemu.Na ir prasidejo asaros, nervai,nemiga, ir vidinis skausmas, va tisiog skauda visa kuna, o kur konkreciai nezinai...
Taip ir tempiau...savaite, o po to teko susiimti i rankas, nes juk esu atsakinga uz vaika, ir islekem su draugem i parduotuve,issilaikiau teises,(masina jau turejau, tik jis vairavo, iseidama ir ja pasiemiau )
Na va, darbe pasipyle komplimentai(dirbam kartu), visi perejo i mano puse, net jo vaikystes draugai.
Zodziu, mano klaida buvo, as per seima buvau pmirsusi save kaip asmenybe, tik trumpam bet to pakako, ir nemylejau saves.Teisybe sako, kad kaip save mylesi, taip ir kiti myles.
Zodziu, dabar as savimi pasitikinti moteris, turinti seima ir savo poreikius, kasdien islekiu nors kavos pas kuria nors drauge, palieku erdves sau ir jam, o kai vyrui duodi daugiau erdves jis jos nebnori, tada jau trinasi arciau.
Zodziu, viskas bus gerai, prstatykit baldus, ismskit viska kas ji prmins, ir dziaukites, kad esat, turit sveikata, vaikus, o vyrai...jie ateis, kai tam bus laikas.
p.s.as nuo susitaikymo, t.y. jau 9men negaminu, nes niekada to nemegau, ir tai daro jis pats, ir dirba, ir mus lepina.Isvada, kai vyrai nori-jie gali VISKA.
Sekmes ir stiprybes, ryt isaus naujas, sviesesnis rytas

kad dar vienas vaikutis priezastis, tai as tikrai nemanau...labiau panasu, kad tai vyrui buvo paskutis lasas kazkokioje jo emocineje busenoje...matyt dekl kazko jis jaute didele psichologine itampa ar pan...gal ja ilgai slopino, o gal tai buvo ir impulsyvi reakcija i susidariusi konflikta, kurios pretekstu tapo busimas vaikelis na niekaip man netelpa i galva ir niekaip tuo nepatikesiu, kad nemaza laiko tarpa darniai gyvenanti daugiavaike seima skirtusi del dar vieno angelelio tai tikru tikriausia dabar siautejancios dvasines krizes israiska, kuri deja paliecia daugiau ar maziau beveik visus zinoma protas suvokia, kad pasauly buna ir dar baisesniu dalyku..bet vistiek tikiu, kad to priezastis nera tiesiogine ir viska abiem labai norint galima isspresti Jeigu jus savo pasakojime nepraleidote nieko esminio ir svarbaus, tai tikiu, kad viskas su laiku atsistos i savo vietas ir nuosirdziai linkiu iveikti sita krize ir gyventi darnioje pilnoje ir dideleje seimoje
Papildyta:

Tau irgi visokeriopos sekmes ir stiprybes matau, kad zinai ko nori ir nuosirdziai linkiu to pasiekti kaip supratau sis tavo zingsnis buvo tikrai apgalvotas ir nespontaniskas....tad nuosirdziai linkiu nesiblaskyti ir pradeti igyvendinti savo svajones taip, paskaudeti turi ir paskaudes, bet uztat po to laukia nauja sviesi pradzia

Aciu, kol jo nematau kazkaip negalvoju apie savo zlugusia seima ir su viltim ziuriu i ateiti... Bet treciadieni susitiksim... Bet tvirtai esu apsisprendus skirtis ,nes gana. Jei ateity jis nores mus susigrazinti tures irodyti kad pasikeite ir pasikeite 1oo proc. noriu lygiaverciu santykiu, o ne kazkokios bezobrazijos kur ibuvo pastaruosiuos kelis metus, be to man tik 27m. visas gyvenimas prieky.