Paroksizminė tachikardija

Viskas gerai, gerai žinau tą jausmą

Kaip mums pasakojo gydytoja paroksizminė tachikardija gali prasidėti dėl kelių priežasčių: arba dėl papildomo laidžiojo (Hiso) pluošto, arba dėl tam tikrų pakitimų širdelėje esančiame AV mazge. Tiksli diagnozė nustatoma elektrofiziologinio tyrimo pagalba (šitoj temoj jau kelis kartus apie jį rašiau ). Taip pat paskiriamas gydymas priklauso, ir kokio pobūdžio QRS intervalai būna priepuolio metu, t.y. kiek pavojingi tie priepuoliai, kiek ilgai jie trunka ir kaip ligoniukas jų metu jaučiasi.

Pas mus yra papildomas Hiso pluoštas, kuris praleidžia papildomą el. impulsą ir "užtrumpina" širdelės darbą taip, kad ji pradeda plakti kelis kartus greičiau. Tai nėra labai pavojingas ir kritiškas atvejis, bet... . O ir vaistais tai nepagydoma, vaistai tik blokuoja kylančius priepuolius, bet pačios problemos nepašalina. Iš kitos pusės, kaip visi vaistai, turi ir šalutinius poveikius, t.y. kažkiek susilpnina ir pačios širdelės raumenį, veikia kepenis, inkstus ir t.t. . Taigi mums po itin dažnų priepuolių paskyrė vaistus metams, po to pratęsė pusmečiui, po to dar pusmečiui. Dabar stebi, gal pati širdelė bus atsparesnė tiems papildomiems impulsams. Bet mano dukrytės priepuoliai tokie, kad jų šiaip nepastebėsi, jei tuo momentu neuždėsi rankos ant krūtinės, ji jaučiasi gerai, bėgioja ar miega, bet širdelė tuo metu daužosi virš 200 k./min Ir pavojus tame, kad tokiems priepuoliams užsitęsus, nuo perkrovos gali smarkiai padidėti pati širdelė (o tai jau gresia širdies nepakankamumu). Dabar per nepilnus metus aš "pagavau" tik viena priepuolį, kuris sugirdžius propafenoną, po pusvalandžio praėjo pats.

Norint visiškai išgydyti šią bėdą reikia per kirkšnio veną įvesti lazerį iki širdelės ir išskaidyti (išdeginti) tą papildomą pluoštą. Ir mažame vaiko amžiuje operacija yra pavojingesnė dėl kelių priežasčių: dėl per plonos ir silpnos kirkšnio venos (kaip mums sakė daktarė, dėl rizikos netekti kojos per operaciją ), taip pat širdelė iki dešimties metų dar smarkiai auga ir yra pavojus, kad ankstyvos operacijos metu bus uždegintas ne visas pluoštas ir vėliau gali tekti operaciją kartoti . Taip pat ir tai, kad tas papildomas pluoštas gali būti pavojingai arti pagrindinės širdies laidžiosios sistemos ir kuo mažesnė širdelė, tuo didesnis pavojus, kad nesėkmingai pasibaigusios opearcijos pasekoje (uždeginus tai ko negalima), gali prireikti ir širdies stimuliatoriaus, nes ritmas taptų per lėtas

Tiek prirašiau, tikiuos labai nenugąsdinau Bet geriausia visko išsiklausinet savo vaikučio kardiologės/o, nes kiekvienas atvejis gali skirtis

Maniškės širdelė priepuolio metu muša 250 per minute. Tiesa, ji tuo metu ramiausiai zaidžia, mes patys priepuolius tik kelis esam pagavę, ir tik todėl, kad ištisai tebedavom, tikrindavom kaip širdelė plaka stetoskopu. Be vaistu maniškė neapseina, labai nerami buna Na, kaip ne kaip, vaistus gauna nuo gimimo
Apie operaciją viską žinojau, tik pirmą kart išgirdau apie tikimybę netekt kojos, brrr...
Tikėkimės, kad viskas bus gerai ir jums, ir mums. Penktadienį einam pas daktariukus, gal bus naujienų..

Dekui
O dukrytei tokie priepuoliai iki 250 jau geriant vaistus? Maniskei be vaistu buvo iki 270 pakile, bet su vaistais tik iki 180 bepakildavo .
Linkiu isgirsti geru naujienu pas daktarus Mes eisime po keliu savaiciu...

Sveiki, pati sirgau paroksizmine tachikardija, kitaip dar WPW sindromu. Pries pora savaiciu man buvo atlikta kateterine abliacija. As gulejau Santariskiu ligoninej. Liga man buvo nustatyta pries kokius 5 metus, bet vis neprisiruosdavau gultis... kai atsiguliau tai 2 dienas laukiau kol paims, pagaliau trecia diena, pranese, kad nieko nevalgyciau, kad nuo vaistu leidziamu proceduros metu nesupykintu. Ryta sesute patikrino ar nera jokiu intymiu plaukeliu, kad jie netrukdytu, o pries pat procedura liepe pilnai nusirengti ir atsigulti i lova, su ja veze i operacina. Operacinej prijunge daugybe prietaisu, tai buvo mano pirmasis apsilankymas ligoninej, matyt del to atrode kiek bauginanciai... Taip pat pritvirtino prie operacinio stalo, kad proceduros metu nesujudeciau. Atejes gydytojas-rezidentas pabaige mano paruosima procedurai. Beja jos metu esi uzdengiamas kazkokiu lipnoku zaliu audiniu, kuris atidengia tik vietas ties kirksnim. Visa kita lieka uzdengta...
Is karto perspejo, jog suleis vietine najautra, po to pradejo tarsi grezti, matyt tuo metu ir buvo pritaisytas kazkoks gudrus kateteris, pro kuri ir buvo viskas daroma... Kadangi virs manes kabejo rentgenas, o salia stovejo monitorius, tai visa kas vyko viduje galejau stebeti ir pati... Kai gydytojas pradejo kisti elektrodus pradejau kazka jausti pilvo sryti, tada stebejau kaip jie kyla iki pat sirdies. Kartais jausmas buvo tikrai namalonus, bet apie tai pranesdavau gydytojui. Viso buvo naudojami 3 elektrodai. Pradzioj jis bande sukelt priepuoli ir stebejo kuri sirdies srytis reaguoja i stimuliacija. Tada atejo profesorius A.Aidietis, kuris toliau stebejo ir kuravo rezidento darba. Kai jie rado ta Kento pluosteli, kuris ir sukelia tuos daznus sirdies plakimus, viena is elektrodu istrauke ir ikiso kita, bet jau storesni. Matyt jo pagalba buvo prideginamas pluostelis. Po prideginimo dar kazkiek laiko bande sukelt priepuoli, bet sirdis jau nebereaguodavo ir plake iprastai. Proceduros pabaigoje visi 3 elektrodai buvo istraukti lauk. Kai pamaciau tai tikrai neploni, bet juk ne tai svarbu... Ant vietos kur buvo pritvirtintas kateteris buvo uzdetas kazkoks svoris, kuris padetu uzspausti vena, pro kuria viskas buvo daroma. Kai atveze i palata pastebejau, kad operacinej isbuvau apie 1,5 val. Siaip dazniausiai procedura daroma per abi kirksnis, bet man dare per viena.
Po proceduros svori reikia islaikyti 6 val. ir minimum 8 val. visai nesikelti. Kai po 8 val. isdrisau atsikelti ir nueiti i tualeta, tai kaimyne, net sesute iskviete, kad mane stebetu, juk sia ne juokai. Beja visa nakti turejau miegoti ant nugaros arba truputi ant sono ir jokiais budais nelenkti kojos. Tai visa nakt prabusdavau nerimaudama ar kartais nesulankiau jos...
Kita diena atejes gydytojas patikrino ar viskas tvarkoj ir israse ta pacia diena... Beja po proceduros liko tik 3 mazuciai sasiukai, kurie labai greitai nyksta... Tiesa dar gavau visa menesi vartoti HJERTEMAGNYL, kuris skystina krauja ir saugo sirdi nuo kresuliuku.
Visus, kurie zada atlikti sia procedura, galiu patikinti, kad nieko baisaus joje nera, svarbu pasisaugot pries ja, kad nebutu jokiu uzdegimu. Beje per menesimes jos irgi neatlieka.
Kol kas nezinau armano procedura buvo sekminga, nes kaip ir visiem gydytojas neduoda 100%, taciau tikiu, kad viskas bus gerai, o jei ne, tai butinai pakartosiu procedura, kitaip gali tekt detis sirdies stimuliatoriu.
Nezinau ar kam pagelbejau savo pasakojimu, bet man jo kazkada labai truko...

Ačiū, Granka, už tikrai naudingą ir išsamų pasakojimą

Aš dėl savęs tikriausiai taip nebijočiau, kaip bijau dėl savo dukrytės, kurios tokia procedūra laukia

oi, kaip dėkui už pasakojimą Vistik ramiau, kai žinai kaip ir kas.

Lime, maniškei taip būdavo, kai vartojo tik propanolį... Todėl nuo metukų kartu vartojam ir amioderoną. Negerai tie vaistai, bet nelabai yra is ko rinktis.

Kardiologas apžiurėjo, sakė, jog viskas tvarkoje atrodo dabar laukiam laiško iš neurologo dėl sąmonės netekimų ... Ji visad taip pavyzdingai elgiasi, kai kardiogramą daro ar kai pas gydytojus bunam, net klausia visad, ar visada tokia pavyzdukė O, kad taip būtų



Papildyta:

Tikiuos, kad išgirsit tik geras naujienas

Sveiki,

Prisijungiu ir as prie jusu, viskas prasidejo pries 28m kaip man buvo 1 menesiukas, mama pasokojo, kad pradejau verkti, nevalgyti, nuvedus pas gydytoja ji nieko nepastebejo, kita diena jau pamelo lupytes ir atsalo kojyciu pirstukai, tada atsiduriau renimacijoje, po sio karto daugiau nebuvo nei vieno priepolio iki 3metu, o tada jau prsidejo, gulejau ligonineje istisai, augdama susigyvenau su sia liga, taciau po antro gimdymo priepuoliai ir vel padaznejo, viena ryta pabudus pajutau didziuli galvos skausma, pykinima ir sirdele kalatojosi labai, atsiduriau ligonineje, taciau si akrta jau nebe paradiksizmines tachichardijos priepuolis, o sinusines, labai issigandau ir manau dabar jau tikrai prisiruosiu operacijai, nors labai baisu


p.s kai pradejau eiti i mokykla ismokau sutramdyti savo priepuolius kvepavimo budu, ir vaistu iki dabar nevartojau

dziugu, kad reikalai taip patobulejo- man tokia procedura dare pries 8 metus. tai buvo pradurtos venos abiejose pusese, kaireje net 3 kartus, uztruko apie 5 valandas ir po operacijos melynes buvo iki puses slaunu "nubege".
mano procedura buvo sekminga tik is dalies- priepuoliai kartojasi, bet ne kasdien, o tik pora kartu i menesi, todel kartoti nesiryztu...

MOja, nenoriu taves gasdinti, taciau gydytojas mane perspejo, jog jei priepuoliai prades kartotis reiks butinai kreiptis i juos vel. Reikes vel kartoti procedura, kitaip ateityje gali prireikti deti sirdies stimuliatoriu. Nors procedura irgi nebaisi, nes tai nera operacija, taciau kur kas paprasciau yra tiesiog pasalinti ta pluosteli. Jei reiketu, nebijok kartoti proceduros. Kaip jau skaitei nieko joje baisaus ir neliko Butinai nueik pas gydytoja!!! Ir duok zinot kaip sekes.
Siaip man priepuoliai nesikartojo. Karta buvo uzejes momentas tarsi noretu pradet smarkiai plakt, bet cia tarsi kazkas ir nutruko... Labai tikiuosi, kad ir nebeatsinaujins...

Turėjau tachikardijos priepuolį prieš keletą savaičių. Tai antras toks kartas mano gyvenime, galbūt dėl to ir buvo labai baisu, nes trūko oro ir širdis, atrodė, iš krūtinės iššoks. Tiek aš, tiek mano draugas buvom labai išsigandę. Bet iškvietėm greitąją, suleido vaistų, liepė eiti miegoti ir išsitirti širdį, kai tik turėsiu galimybę. Iki galo taip ir neaišku, kokie veiksniai priepuolį sukėlė (galbūt kofeinas, nes gėriau kavos; galbūt fizinis krūvis ar nerimas, na o greičiausiai viskas drauge).

Aš savo širdį tirsiuos žiemą grįžus iš užsienio. Dabar jau gailiuosi, kad to nepadariau anksčiau, nes gydytojai skatino, tik niekaip nerasdavau laiko. Noriu tikėtis, kad neras nieko rimto.

O Jūsų norėjau paklausti, ką darot, kai ištinka priepuolis. Koks tas teisingas kvėpavimas jo metu, ką dar galima padaryti, kad greičiau praeitų? Aš sunkiai užmiegu, tai nusipirkau nakčiai Neuro-3, bet į šios arbatos sudėtį įeina valerijonų šaknys. Gal tai tik sutapimas, bet ar nėra taip, kad valerijonai sukelia žymų ritmo padažnėjimą? Geriu tam, kad greičiau užmigčiau, o širdis kartais pradeda duotis dar labiau. Ačiū atsakiusioms ir būkit sveikos

Sveika, uzjauciu Jei tau Paroksizmine tachikardija, tai siulyciau kreiptis i dr. Aidieti, jis laikomas geriausiu gydytoju sioje srityje. Bent jau as lankiausi pas ji Cor Sanum privacioje klinikoje Vilniuje. Tiesa konsultacijos kaina apie 150 lt.

Kiek man aiskino kitas kardiologas, tai norint nuslopinti priepuoli, turi blokuoti nerva klajokli. Jis pasiule man 3 budus:

1. Pirstai stipriai ispausti akiu obuolius
2. Ikisti 2 pirstus i gerkle ir skatinti vemima
3. Smarkiai steneti, lyg bandant pasitustinti

Anot gydytojo turejo padeti, bet siaip tai man nelabai padedavo. O vaistais cia nelabai imanoma padeti, nes vaistai veikia kitame lygyje negu vyksta pats priepuolis. Beja ir pati priepuoli gali sukelti patys paprasciausi dalykai: pasilenkimas, staigus judesys...

tikiuosi bent kiek pagelbejau...

As savo merginai taip pat naudoju visus tris žemiau išvardintus, bet labiausiai mums padeda čia nepaminėtas "saulės rezginio" stiprus spustelėjimas. t.y. tos duobutės krūtineje iš karto po šonkauliais. Nemalonus, net skausmingas veiksmas, bet mums paskutinius kartus labai padėjo. Mums irgi gydytoja patarė