Tėvų nuogumas vaikų atžvilgiu

Oho, kokie minčių šuoliai. Nuo nuogumo iki kapų niekinimo. Nepamirškit, kad per didelis veržimas ir statymas į kažkokius rėmus vaikai taip pat negerai kaip ir nevaržoma laisvė. Ir kiek mano pavyzdžių matyta, kai tėvai "šokdina" vaikus, o šie vėliau, paragavę nevaržomos laisvės (išvažiavę mokytis ar dirbti), dar ne tokių dalykų pridaro kaip kad kapinių niokojimas 

Oho, kokie minčių šuoliai. Nuo nuogumo iki kapų niekinimo. Nepamirškit, kad per didelis veržimas ir statymas į kažkokius rėmus vaikai taip pat negerai kaip ir nevaržoma laisvė. Ir kiek mano pavyzdžių matyta, kai tėvai "šokdina" vaikus, o šie vėliau, paragavę nevaržomos laisvės (išvažiavę mokytis ar dirbti), dar ne tokių dalykų pridaro kaip kad kapinių niokojimas 
Truputį pasidomėkit tuo, ką kalbat. Sakyt, kad nuo to vaikai tampa iškrypėliais, jaučiančias malonumą rodytis, yra visiškas absurdas.
Tai jau tikrai absurdas... As turejau omenyje, kad prie 2-3-ju metu vaiko, nedera namuose tevams vaikscioti nuogiems, jo gi dar psichika normaliai nesusiformavusi, ar sunku taip suprasti mano issakyta nuomone? O kad vyras vaiksciotu namuose su trmpikem, tai man asmeniskai negrazu.. Kiek zmoniu tiek nuomoniu ir nepulkime i krastutinumus ir absurdus.
Joms visoms atrodo, kad vaiko tikslas- paspoksoti, kaip mama kakoja ar keičia tamponus. Ar nužiūrinėti nuogus tėvus su seksualinėm potekstėm    Vaikas, jeigu ateina į wc, tai ateina pas mamą, o ne kažkokių reginių žiūrėt.
Leiskit paklausti. Kas jums yra natūralumas? Ar visada natūralu=kiauliška? 

Oho, kokie minčių šuoliai. Nuo nuogumo iki kapų niekinimo. Nepamirškit, kad per didelis veržimas ir statymas į kažkokius rėmus vaikai taip pat negerai kaip ir nevaržoma laisvė. Ir kiek mano pavyzdžių matyta, kai tėvai "šokdina" vaikus, o šie vėliau, paragavę nevaržomos laisvės (išvažiavę mokytis ar dirbti), dar ne tokių dalykų pridaro kaip kad kapinių niokojimas 
Truputį pasidomėkit tuo, ką kalbat. Sakyt, kad nuo to vaikai tampa iškrypėliais, jaučiančias malonumą rodytis, yra visiškas absurdas.
Joms visoms atrodo, kad vaiko tikslas- paspoksoti, kaip mama kakoja ar keičia tamponus. Ar nužiūrinėti nuogus tėvus su seksualinėm potekstėm    Vaikas, jeigu ateina į wc, tai ateina pas mamą, o ne kažkokių reginių žiūrėt.
Leiskit paklausti. Kas jums yra natūralumas? Ar visada natūralu=kiauliška? 

1.  Neįmanoma tiksliai ir visą laiką žinoti dėl ko gali pasidaryti "nepatogu" aplinkiniams. Kaip Jums taip pavyksta "visiems" įtikti? Vat pvz. aš žinau, kad mažo vaiko tauškėjimas gali išvesti kai kuriuos žmones iš kantrybės, o mano vaiko amžius šiuo metu yra toks, kad pas jį milijonas ir dar truputis klausimų kiekvieną minutę, kiekvienoje situacijoje. Tarkim parduotuvėje stovint eilėje jam kyla koks penkiasdešimt klausimų apie viską - pradedant "kodėl mes perkame pienuką, o ne grietinę" ir baigiant "o kai aš užaugsiu ir būsiu didelis, ar galėsiu pats važinėti su mašina". Labai tikėtina, kad bent vieno iš tokio stovėjimo eilėje epizodu ką nors "užkniso" mano vaiko tarškėjimas, tačiau dėl to aš nesiruošiu jam klijuoti burnos

2. Jūs leidžiate savo vaikui svečiuose lįsti į šaldytuvą, stalčius, spintas užsimanius valgyti/gerti, piešti ar apsirengti? O galbūt, siekdama išvengti ""DVIGUBO STANDARTINIO SUPRATIMO"" ir namuose liepiate atsiklausti prieš bet kokį savarankišką veiksmą?

3. Kokį TOKĮ elgesį Jūs čia išskaitote? Ar tai, kad vaikai vienaip elgiasi su tėvais ir kitaip su svetimais žmonėmis Jums atrodo nenormalu?

Jo sutinku, kad minčių šuolis čia buvo, iš inercijos    parašiau, nes žinai oi kiti sako, va kokie vaikai, nu bet gi kai paskaitai čia šitam auklėjimo skyrelyje, kad mano vaiko negali kaimynas pamokyt, traumuos, mano vaikas geriausias, mokytojai blogi, mano vaikui viskas galima, jis indivudualybė, jis dar mažas, jis taip nori, įžeisiu, traumuosiu, nėra tokių tabu ir t.t tai paskui nu ko stebitės, kad vaikai tokius dalykus daro. Nu nėra vaikui žodžio, griežto žodžio negalima. Vaikai nebijo kaimynų, o gal kaip tik gerai, kad bijotų(ne ta baime , kad kalena dantim kai pamato), tai gal nedarytų daug blogų darbų, kai vaikai prisibijo svetimų, tai labai daug prigalvotų šunybių tik ir lieka jų galvoje, bet neįvykdomos realybėje.
Aš sakykim galvoju, kad yra tokių dalykų, kai vaikaui pasakai, kad negalima arba taip neleidžiu daryt ir visai neprivalau kažkaip jau ten super smulkiai išaiškinti kodėl, nu ne ir viskas, aišku ne visi dalykai ir ne visur. Kad ir sakykim noriu maudytis viena, kad man vaikas netrukdytų, tiesiog noriu ir taškas, kokių dar paaiškinimų reikia, ne dėl to, kad ten gėdijuosi jo, kad nenoriu, kad matytų, tiesiog turiu poreikį praustis viena. Kaip ir paketą, kodėl turiu aiškinti, kas, kaip ir kur, tai tik mano reikalas šitas dalykas,tai,kad jis pamatė, dar nereiškia, kad privalau šitą dalyką jam išaiškinti iki smulkmenų. Paaugs , bus reikalas , viską išaiškinsiu.

Papildyta:
Tai jau tikrai absurdas... As turejau omenyje, kad prie 2-3-ju metu vaiko, nedera namuose tevams vaikscioti nuogiems, jo gi dar psichika normaliai nesusiformavusi, ar sunku taip suprasti mano issakyta nuomone? O kad vyras vaiksciotu namuose su trmpikem, tai man asmeniskai negrazu.. Kiek zmoniu tiek nuomoniu ir nepulkime i krastutinumus ir absurdus.

Papildyta:
Svarbiausia ne žinoti, ką reikia daryti, o daryti tai, ką žinai. 

Kodėl skirtingas elgesys - tai "apsileidusios kiaulės" arba "pasitempęs ir gražus"? Yra natūraliai skirtingas elgesys namuose ir svečiuose, kurio neabejoju neišvengia net ir tos, kurios "pasitempusios ir gražios" visame kame. Ir tie elgesio skirtumai yra visiškai natūralūs. Jei namie gali lįsti į šaldytuvą kada užsinorėjęs, tai svečiuose to nedarysi. Jei namie gali atsidaryti bet kurį stalčių ar spintą tam, kad pasiimti to, ką nori, tai svečiuose be leidimo nepradėsi kuistis svetimuose daiktuose. Jei namie pavalgęs nueisi ir įsidėsi "pakartojimą", nes dar alkanas, tai svečiuose pirmiausia atsiklausi ar galima būtų kartoti, o ne prie puodų eisi Jei namie gali nueiti į savo kambarį ir užsileisti tau patinkančią muziką, tai svečiuose to nepadarysi be šeimininkų leidimo ir t.t. ir pan. Lygiai taip pat tam tikras elgesys skiriasi priklausomai nuo to, kur esi ir kas aplinkui vyksta, gyveni bute ar name, vaikas žaidžia nuosavo namo kieme ar bendroje vaikų žaidimo aikštelėje. Tam tikri elgesio skirtumai neišvengiami ir tai nebūtinai susiję su kultūros buvimu-nebuvimu.
1.  Neįmanoma tiksliai ir visą laiką žinoti dėl ko gali pasidaryti "nepatogu" aplinkiniams. Kaip Jums taip pavyksta "visiems" įtikti? Vat pvz. aš žinau, kad mažo vaiko tauškėjimas gali išvesti kai kuriuos žmones iš kantrybės, o mano vaiko amžius šiuo metu yra toks, kad pas jį milijonas ir dar truputis klausimų kiekvieną minutę, kiekvienoje situacijoje. Tarkim parduotuvėje stovint eilėje jam kyla koks penkiasdešimt klausimų apie viską - pradedant "kodėl mes perkame pienuką, o ne grietinę" ir baigiant "o kai aš užaugsiu ir būsiu didelis, ar galėsiu pats važinėti su mašina". Labai tikėtina, kad bent vieno iš tokio stovėjimo eilėje epizodu ką nors "užkniso" mano vaiko tarškėjimas, tačiau dėl to aš nesiruošiu jam klijuoti burnos

2. Jūs leidžiate savo vaikui svečiuose lįsti į šaldytuvą, stalčius, spintas užsimanius valgyti/gerti, piešti ar apsirengti? O galbūt, siekdama išvengti ""DVIGUBO STANDARTINIO SUPRATIMO"" ir namuose liepiate atsiklausti prieš bet kokį savarankišką veiksmą?

3. Kokį TOKĮ elgesį Jūs čia išskaitote? Ar tai, kad vaikai vienaip elgiasi su tėvais ir kitaip su svetimais žmonėmis Jums atrodo nenormalu?

Nesusikalbėjimų daugiausia vyksta todėl, kad aptarinėjamos gana bendros situacijos, todėl kiekviena įsivaizduoja savaip. O tada ir prasideda skalambijimai iš savų varpinių. Juk ir tas pats sudrausminimas iš aplinkinių gali būti visoks. Aš nieko prieš, kad kažkas mano vaikui pasakys tai, ką paprastai ir aš sakau/darau. Bet kai prasideda "aš tave pasiimsiu ir išsinešiu, tuoj ateis baubas" ir pan., tada man norisi visai nekultūringai tą žmogų pasiųsti į gerą vietą  
Dėl aiškinimo nesutinku. Visur, kiek įmanoma, paaiškinu vaikui, kodėl to ir ano negalima. Kaip jūs pati reaguotumėt, jei jums kažką draustų (ar atliktų kokį jums nepatinkantį veiksmą) ir nepasakytų kodėl? Kad vaikas mažas, tai nereiškia, kad nereikia su juo skaitytis. Ir greičiau jis supranta, kai žino, kodėl.
Kalbant apie nuogumą, niekada nepuolu pasakot to, ko manęs neklausia ir kam dar ne laikas. Bet jeigu paklausia, stengiuosi paaiškinti suprantama tam amžiui kalba.
Visai į pievas grybaujat. Jei jau nevaikščiot nuogiems, tai greičiau prie paauglių, kurie jau turi gėdos jausmą, kuriems hormonų audros siaučia, aktualus seksualumo, brendimo klausimas (nepainiokit su nepilnamečių seksu ). Mažyliai iki tam tikro amžiaus neskiria lyties, o 2-3 metukų vaikui tėčio pimpaliukas ar mamos krūtys sukelia tokias pačias emocijas kaip nosis ir ranka, nes jie dar nesupranta, kokią reikšmę suaugusieji suteikia intymioms kūno vietoms.
Labai įdomu, kokiu būdu tokį vaiką galit traumuoti nuogu kūnu? Nu nebent prieš tai jam įteigsit, kad tai gėdinga ir bjauru, o po to pasidemonstruosit prieš jį.
Ir šiaip jau mums neįdomu, ką jūs asmeniškai manot apie savo vyrą ir jo trumpikes, mes čia apie vaikus kalbam

1. Na "nepatoguma" as suprantumu kaip nemandagu elgesi visakeriopai,neisskiriant ne vieno aspekto ( manau ,gal nenusileisime iki tokio lygio,aiskindamiesi kas yra nemandagumas... )

2. Na jusu mastymas apsiriboja "TIK" lindimu i saldytuva,tarskejimas ...,juk tai labai primytyvus pvz. Jei vaikas bus nuo pat mazumes auklejamas "gerais" pvz.,tai nereiks bijoti,kad atejes i svecius,parduotuve ...jis elgsis neadekvaciai ,

3. o kaip sakoma  " vaikas- tai tevu veidrodis",ir tuo viskas pasakyta!

4. Taip , as manau,kad jei vaikas auklejamas pagal dvigubus standartus,tai yra mokamas elgtis namuose vienaip ,o sveciuose kitaip,tai isauga "tikro" veido neturintis zmogelis...,kuris ateityje turi psichologiniu kompleksu( bendravime...)( deja,gyvenime susiduriau su tokiais zmonemis ir ne vienu ,ir kalbant su jais isryskedavo is kur tokie kompleksai)

Nesusikalbėjimų daugiausia vyksta todėl, kad aptarinėjamos gana bendros situacijos, todėl kiekviena įsivaizduoja savaip. O tada ir prasideda skalambijimai iš savų varpinių. Juk ir tas pats sudrausminimas iš aplinkinių gali būti visoks. Aš nieko prieš, kad kažkas mano vaikui pasakys tai, ką paprastai ir aš sakau/darau. Bet kai prasideda "aš tave pasiimsiu ir išsinešiu, tuoj ateis baubas" ir pan., tada man norisi visai nekultūringai tą žmogų pasiųsti į gerą vietą 
Dėl aiškinimo nesutinku. Visur, kiek įmanoma, paaiškinu vaikui, kodėl to ir ano negalima. Kaip jūs pati reaguotumėt, jei jums kažką draustų (ar atliktų kokį jums nepatinkantį veiksmą) ir nepasakytų kodėl? Kad vaikas mažas, tai nereiškia, kad nereikia su juo skaitytis. Ir greičiau jis supranta, kai žino, kodėl.
Kalbant apie nuogumą, niekada nepuolu pasakot to, ko manęs neklausia ir kam dar ne laikas. Bet jeigu paklausia, stengiuosi paaiškinti suprantama tam amžiui kalba.

Tačiau aš galvoju, kad turiu teisę kažko savo asmeniško, kas visai neliečia vaiko, neaiškinti.

Kokie konkrečiai elgesio visuomenėje rėmai yra jums nepriimtini tiek, kad jaučiate poreikį atsikratyti jų ir išsilaisvinti namuose