Tikriausiai jau rašiau, bet labai ilgai 50 kvadratų bute laikiau 3 vokiečių aviganius, dar buvo ir vaikai naujagymiai, katės 2 buvo. Gyveno 2 kalės ir patinas. Nelengva būdavo per rują, bet ir ne per sunku, bute turėjau nemažą vonią su langu, tai pakaitom per pavojingąsias rujos dienas ten gyvendavo patinas ar kalė, abi kales uždaryti negalėjau, nes mušdavosi, o tai buvo didesnė problema nei patinas. Su juo tai ką, negi čia sunku 10 dienų jį kitame kambaryje palaikyti......tik laiko daugiau užima, nes atskirai vedžioti reikėdavo, bet užtat maisto susitaupydavo-neėsdavo jis iš pergyvenimo tom dienom, ir toks neramus, ir namie būti nenori, vis į lauką prašosi, o lauke irgi vaikščioti nenori- namo veda. Kalių nuo jo neatskirdavau pirmas rujos 10 dienų, nes jos nevaisingos ir patinas visai nesidomėdavo tuo metu kalėmis, tik labai saugodavo, ir labai geras dalykas buvo tas, kad visoki maži konkurentai, kurie mėgsta tupėti prie laiptinės būdavo išvejami į kitą mikrorajoną
, taip, kad rujos metu nebūdavo benamių kudlių apgulties ties laiptine. O šiaip po to aš savo patiną kastravau, jis žinoma kales sėkmingai kergdavo, be rezultato aišku (šuniukų), bet pasidarė, daug ramesnis, atsirado kažkoks šuniukiškas gyvenimo džiaugsmas, jis tapo ne toks irzlus ir dirglus.
tokių išankstinių planų tikrai neturėjom, tačiau pirkimo dieną pamatę abi sesytes niekaip vienos išsirinkt negalėjom, tai ir nusipirkom abi 
visiškai nesigailiu - džiaugsmas dvigubas ir joms pačioms, ir mums 
