Sveikutes, na vat gyvenu bute laikau du suniukus, tiesa jie nera didelio ugio, vienas kiemsargiukas, o kitas mopsiukas, ir smagu ziuret kaip vyresnis suo mokina mopsiuka drausmes ir tvarkos, nereikia man jo auklet. turiu kiemsargi devyni metai ir galiu grasiai pasakyti, kad jie yra istvermingesni, atsparesni ligoms, be galo protingi, na o mopsas, tai draugelis visu, rankioja kramtoskes nuo zemes, visu sunu draugas, nors ir urzgia ant jo. Ir dar labai hyper aktyvus ir naglas, del maisto viska gali padaryt, na o kiemsargis visai kitoks, zino, kad kitas suo ar zmogus gali nuskriausti, prie gatves sutoja ir dairosi, ivertina situacija ar jo kas neuzgaus, nenuskriaus. Abu sunys labai skirtingu charakteriu, ir namie jokios betvarkes ir siutimu nera, nieko negriauzia, abu nekastruoti ir teritorijos nezymi, abu patinai. Manau nuo auklejimo labai daug priklauso.