Sapnuojam toliau 8 dalis

Gal kas pakomentuotumet? pati nelabai susigaudau, o sapnas labai istrigo galvon 
Toki baisu sapna sapnavau   zinokit kazkaip net atsibudus ne is karto supratau kad ten tik sapnas.
Zodziu (be dideles logikos kaip ir visi sapnai), kazkas man su kazkokiu labai astriu kardu pervaziavo per kojas ir rankas, zodziu nupjove abi rankas per riesus ir viena koja per keliena skausmo nesapnavau visai   baimes irgi    tik rupesti kaip as viska dabar darysiu. bet tos mano rankos ir koja nenukrito, o pasiliko tokios prilipe (na kaip buna jei obuoli perpjauni ir suspaudi per perpjovima, tai laikosi sukibes). tai as ten atsargiai atsargiai kad nenukristu net ir daiktus kazkokius smulkius kilojau; bandziau tas rankas paznaibyt, bet jos visai nejautrios buvo- supratau, kad "nebegyvos", bet kadangi lyg dar kazka ir jauciau - nusprendziau kad reikes vaziuot i Santariskes, kad prisiutu    tuo momentu atsibudo mazius, reikia uzklot o as galvoju kaip cia atsargiai suimti antklode kad rankos neatsiklijuotu   Po to suvokiau, kad rankos sveikos 

Dar kartelį ačiū

Merginos aš pastoviai sapnuoju, kad vaikštau su vyru arba jūroje, karaiji ji būna rami, kartais siaučianti, ir vanduo toks tamsiai mėlynos spalvos o kartais jis toks švelniai žydras....O paskutiniu metu sapnuoju kad mes einam per tiltą, susikibę už rankų, bet aš vis atsilieku beeinant nuo vyro o tas tiltas (nesupratau iki galo) arba jau toks senas ir jau byra ar statomas yra bet faktas tas, kad nėra jis gražus, vis susidūriam su kliūtim ji pereinant, o apačioje jūra....   jau to vandens sapnavimas man nusibodo.....

artitoli, ačiū už išsamų paaiškinimą, tiltas tai kai atsimenu tikrai nesaugus buvo ir kiauras  o tuo metu mes tikrai su vyru buvome susipykę, ir dabar esame ir aš sapnuoju vandenį ji ir savę, ir mes einam viens su kitu arba jūroje giliau, arba per tiltą, bet jis visuomet būna arba remontuojamas kaip ji regiu arba kiauras lyg po kokio karo 

Papildyta:
Laba vakara,

Sapnas grūste prigrūstas simbolių - gal Jūsų pasąmonė mano, kad Jūs esate pakankamai įžvalgi, kad vienu ypu juos visus iššifruotumėt? Sunku atrasti ryšį tarp jų visų, bet pasidalinsiu, kaip aš matau šį sapną.

Sapnas man ryškiai pasidalina į dvi erdves ir tuo pačiu į du skirtingus vaizdinius. Pirmas – prie pašto su senuku, antras – mokykloje tarp žmonių. Toks jausmas, kad gal sapnas kalba apie skirtingus sąveikos su pasauliu būdus. Bet kuriuo atveju, panašu, kad pasąmonė kalba (paštas gali reikšti informacijos iš pasąmonės perdavimą į sąmonę) apie sapnuotojos daugialypiškumą: tiek asmenybės (svogūnas), tiek bendravimo su pasauliu prasmėmis. Kaip sapnuotoja mezga santykį su aplinkiniais? Daugybe kanalų: per lytą (prisiglaudžia prie dieduko), per regą (stebi dieduką, skaito raštelį), per klausą (girdi muziką).

Man atrodo, kad sapnuotojai buvimas vienatvėje arba individualiai su svarbiu žmogumi (epizodas su dieduku) yra intymus išgyvenimas, kai ji gali saugiai (atsirėmusi – saugumas, stabilumas, tvirtumas) analizuoti įvairius savo gyvenimo aspektus (pjaustomas svogūnas). Ką simbolizuoja tas diedukas? Išmintį? Gyvenimo patyrimą? Stiprybę? Patikimą žmogų? Jis atspindi arba išorės aspektus (žmones, greičiausiai, vyresnius ir labiau patyrusius), arba vidaus (sukaupta vidinė išmintis).

Epizodas mokykloje yra radikaliai skirtingas  - jame daug žmonių ir visas veiksmas sukasi apie aktyvų bendravimą (per klausymą ir kalbėjimą - „pasakyk man“). Bet tame nėra tokio betarpiškumo ar intymumo kaip bendraujant individualiai ar būnant vienatvėje. Plius teoriškai čia neturėtų būti vietos emocijoms – mokyklas yra žinių šventovė, kur sapnuotoja atėjo kažko išmokti (proto lygmuo). Čia bendraujant su kitais grupėje išlaikomas atstumas (mergaitė toliau stovi, mokytoja už nugaros) ir laikomasi tam tikrų taisyklių (tyliai būti). Kadangi laikausi nuostatos, kad tai, ką sapnuoju, yra vienareikšmiškai apie mane ir apie mano vidines dalis, tai į dainuojančią mergaitę žiūriu kaip į vieną iš sapnuotojos vidinių aspektų. Kas ta mergaitė? Gal viešoji sapnuotojos dalis (viešas dainavimas prieš visus)? Jei taip, kokia ji? Gabi, drąsi, emocinga (muzika simboliškai siejama su jausmų išraiška), maištinga (ji skleidžia emocijas ten, kur turėtų skleisti žinias), koketiška, nenuspėjama, norinti užmegzti santykį (merkia akį)...

Bet sapnuotojai sunku patikėti, kad mirksima jai (toks įspūdis, kad sunku pripažinti, kad turimas toks žaismingas, emocingas asmenybės aspektas). Ir štai sapnuotoja gauna patvirtinimą – meilės laiškelį – su dainos žodžiais (t.y. tai, ką nori jai perduoti jos nuneigiama asmenybės dalis). Šitoj vietoj prisimenu vienos sapnų terapeutės gražų aiškinimą. Mes kalbėjomės grupėj apie vidines asmenybės struktūras ir ji pasakojo apie Savastį – t.y. visos kiekvieno mūsų asmenybės šerdį. Savastis yra tai, kas mūsų yra dažnai nuneigiama, bet nepaisant to, kad neretai ji bandoma brutaliai sunaikinti (pvz. gyvenant vadovaujantis ne vidine išmintimi ar nuojauta, o išorės reikalavimais), ji vis tiek yra tai, kas priima ir supranta moterį.  Kitaip tariant, visada yra kažkas, kas kiekvieną mūsų myli - o tai dažnai yra užslopinta ir nepažinta tikroji aš pati – mūsų Savastis, mūsų tikrasis Aš – kaip bepavadinsi. Kažkodėl man ta jos mintis labai patiko (aišku, galima ir netikėti šia teorija) ir dėl to, man panašu, kad tas meilė laiškutis irgi gali būti apie tai – kažkuri iki galo nepažinta asmenybės dalis labai nori susidraugauti su sapnuotoja

Sveikos,
sapnavau šiąnakt, kad savo bažnyčioj, dešinėj jos pusėj ploviau grindis, nuo altoriaus durų link. Paskui valiau su sluota sienas, pjuvenas visokias, spalius, voratinklius, sudžiūvusias muses. Ten iš tikrųjų yra klausykla, nenaudojama, tai valiau ir tą klausyklą. kartais bažnyčia buvo tuščia, tačiau tarpais vyko mišios, o aš vistiek valiau, priedavo kunigas, tai paklausdavau, ar dar valyti, ar gerai valau, jis pritardavo  
Pati turiu sau paaiškinimą, tačiau įdomu būtų ir jūsų nuomonė.