Sveikos, užsukau pasidomėt kaip visoms sekasi
Skruzdėda, persikėlėt į Palangą gyvent?

Kaip matau taviškiui visapusiškai tik į naudą
Mes beveik visą laiką kaime tupim, tik retkarčiais pasirodom Vilniuj apsiskalbt ir išsipraust

Smagu žiūrėt, kaip kartais jau abu mano berniukai pradeda bendrauti, žaisti vienas su kitu. Jaunėlis viską beždžioniauja

Mano vyresnėlis tapo toks truputį atsakingesnis, labiau pasaugo mažį, surimtėjo

Tik va baisiai patinka jam visokie monstrai ir baubai iš filmukų, ir labai jau jėgos kultą garbina, bet žiūriu čia visų berniukų kalbos apie tai sukas kieme

Ir jau darosi toks savarankiškas, jau nevisada galiu jam kažką pasakyti - kai gaunu atgal (žodžiais), tai vos nenugriūnu
Kalba daug ir drąsiai. Tik va nederina dažnai - varo bendratimis ir vardininkais. Prielinksnių nedaug - žodelytis ''a'' atstoja daug ką - ir apie, ir į ir ant, ir pas. Na ir žodžių daug iškraipo, pvz. kosmonautas - skomonautas, o televizorius tai iš viso nepakartojamas tų raidžių kratinys... ir t.t.
Suvokimas dar daug ko šlubuoja, bet dirbam dirbam dirbam toliau
Kai pamąstau, matau, kaip lėtai lėtai mes stumiamės į priekį, o aš vis tiek svajoju apie stebuklą - kad kada nors, nesakau, kad per vieną naktį, o gal per vasarą ar mėnesį jis viską išmoks, pasivys bendraamžius. Bet viskas iš tikrųjų labai lėtai juda. Ir nuolatinis darbas ir darbas... Ir kitaip tikriausiai nebus - tik rankų nenuleisti reikia

Ir mamoms atsipalaiduoti, nes nuo tų minčių ir darbo stogas konkrečiai važiuoja
Sėkmės visoms, dirbam toliau