as manu kad seimoje turetu augti nemaziau nei du vaikiukai 
as pati turiu dvi seses ir broli, viso mes keturiese 
labai smagu augti tokioje seimoje, nors tevu materialine padetis nebuvo visa laik gera, bet visa laik turejau mylimus zmones ir dabar juos turiu daugelis cia raso kam gimdyti ir auginti jei gyvenime nesuteiksi jam visko, neisleisi i mokslus ir t.t. bet ar cia gyvenimo esme?? 
man atrodo kad ne, jei ir nesuteiksi vaikui viso to jis tave myles ir pats atsistos ant koju, uzaugs dar stipresniu zmogumi, nei tas kuriam viskas ant lekstutes paduota dabar man 21, jau turiu 13menesiu suneli ir lb noriu antro, juk taip smagu juos auginti 
as pati turiu dvi seses ir broli, viso mes keturiese labai smagu augti tokioje seimoje, nors tevu materialine padetis nebuvo visa laik gera, bet visa laik turejau mylimus zmones ir dabar juos turiu daugelis cia raso kam gimdyti ir auginti jei gyvenime nesuteiksi jam visko, neisleisi i mokslus ir t.t. bet ar cia gyvenimo esme?? man atrodo kad ne, jei ir nesuteiksi vaikui viso to jis tave myles ir pats atsistos ant koju, uzaugs dar stipresniu zmogumi, nei tas kuriam viskas ant lekstutes paduota dabar man 21, jau turiu 13menesiu suneli ir lb noriu antro, juk taip smagu juos auginti
QUOTE(Filosofija @ 2009 09 30, 12:02)
Nesuprantu, dėl ko čia išvis reikėtų analizuoti, diskutuoti ar daryti problemą, nes kiekviena šeima pati nuspręs, kiek jai reikia vaikų pilnai harmonijai pasiekti
nu tai ištrinkim pusę forumo temų...juk žmonės tam ir diskutuoja, nors visų nuomonės būna kad išsiskiria...ot atsirado naujokė
QUOTE(zuzu @ 2009 10 01, 15:47)
nu tai ištrinkim pusę forumo temų...juk žmonės tam ir diskutuoja, nors visų nuomonės būna kad išsiskiria...ot atsirado naujokė
Todėl, kad tai ASMENINIS kiekvienos šeimos reikalas ir dažnai dėl įvairių aplinkybių jautri tema (nepagalvojote, kad yra norinčių, bet pvz., daktararai neleidžia dėl įvairių lėtinių ligų) - KIEK turėti vaikų
Ir kaip galima vadinti sutuoktinius, auginančius kartu, kad ir tik vieną vienintelį vaikelį - "ne šeima"???
QUOTE(Filosofija @ 2009 10 02, 05:50)
Todėl, kad tai ASMENINIS kiekvienos šeimos reikalas ir dažnai dėl įvairių aplinkybių jautri tema (nepagalvojote, kad yra norinčių, bet pvz., daktararai neleidžia dėl įvairių lėtinių ligų) - KIEK turėti vaikų
Ir kaip galima vadinti sutuoktinius, auginančius kartu, kad ir tik vieną vienintelį vaikelį - "ne šeima"???
Ir kaip galima vadinti sutuoktinius, auginančius kartu, kad ir tik vieną vienintelį vaikelį - "ne šeima"???
nu tai prašau...jei dėl sveikatos, atskira tema...aš rašiau tie, kurie GALI(visom prasmėm-finansine, sveikatos prasme), bet N-E-NOOOOOO-RI...
čia ir kyla klausimas dėl vertybių, prioritetų....
pusę forumo temų apie vertybes...apie jas dažniausiai ir populiaru diskutuoti.
Na, visus atvejus ir priežastis, kai šeimoje auga vienturtis, sąlygiškai galima suskirstyti taip:
- Vaikas tėvų gyvenime atsirado atsitiktinai, neplanuotai ir per anksti. Tėtušiai nebuvo prinokę tokiam išbandymui, todėl auginimas nuo pirmųjų dienų tapo našta. Suprantama, kad krato vien mintis apie antrą vaiką. Vaikui situacija labai nepalanki, nes vaikai sugeba pagauti net tokius subtilius mūsų emocijų niuansus, kokių patys nesuvokiame. Tad nuo mažens auga jausdamasis nemylimas (nors iš tiesų taip nėra) ir našta tėvams.
- Sprendimas auginti tik vieną vaiką priimamas sąmoningai. Dažniausiai tėvai yra daug pasiekę gyvenime, bet kreivokos vertybinės orientacijos. Vaiką suvokia kaip dar vieną aksesuarą prie savo gero ir viskuo aprūpinto gyvenimo. Auklėjimą suprimityvina iki etiketinio apskudurinimo, apdaiktavimo ir tampymo po prestižines mokymo įstaigas. Vaikui nuo mažens yra diegiama, kad laimėjimai, diplomai, karjeros pasiekimai ir banko sąskaitos dydis yra vieninteliai žmogaus vertės matai šiame pasaulyje. Situacija vaikui tragiška. Jis nuo mažens paverčiamas tėvų ambicijų įkaitu ir save suvokia kaip tėvų nuosavybę, o ne kaip asmenybę su jausmais ir emocijom. Ateityje - garantuotos neurozės, depresijos, alkoholizmai, despotizmas ir nesugebėjimas užmegzti normalių žmogiškų santykių.
- Tiesiog taip susiklostė gyvenimas. Atvejai įvairūs - tėvų skyrybos ir nutrūkę ryšiai, sveikatos problemos, nesėkmingi bandymai susilaukti daugiau vaikų ir pan. Iš visų atvejų turbūt "švelniausias" vaiko atžvilgiu. Tačiau tėvai tokiu atveju yra linkę superekšlėti ir pernelyg sureikšminti vaiką, bandyti įgyvendinti savo nerealizuotas svajones per jį. tad vis tiek yra rizika suluošinti vaiką emociškai. Bet jeigu tėvai protingi, šiuo atveju viskas gali būti gana gerai.
Aišku, šis skirstymas yra sąlyginis ir kiekvienas atvejis yra unikalus. Aš vis dėlto nedrįsčiau smerkti tėvų, auginančių tik vieną vaiką. Priežastys gali būti labai asmeniškos ir jautrios.
Bet kokiu atveju manau, kad vaikui augti vienam yra blogai. Ne tik dėl to, kad jaučiasi vienišas, bet ir dėl rizikos tapti tėvų amibicijų įkaitu. Aišku, tokios problemos galimos ir ne vieno vaiko šeimoje.
- Vaikas tėvų gyvenime atsirado atsitiktinai, neplanuotai ir per anksti. Tėtušiai nebuvo prinokę tokiam išbandymui, todėl auginimas nuo pirmųjų dienų tapo našta. Suprantama, kad krato vien mintis apie antrą vaiką. Vaikui situacija labai nepalanki, nes vaikai sugeba pagauti net tokius subtilius mūsų emocijų niuansus, kokių patys nesuvokiame. Tad nuo mažens auga jausdamasis nemylimas (nors iš tiesų taip nėra) ir našta tėvams.
- Sprendimas auginti tik vieną vaiką priimamas sąmoningai. Dažniausiai tėvai yra daug pasiekę gyvenime, bet kreivokos vertybinės orientacijos. Vaiką suvokia kaip dar vieną aksesuarą prie savo gero ir viskuo aprūpinto gyvenimo. Auklėjimą suprimityvina iki etiketinio apskudurinimo, apdaiktavimo ir tampymo po prestižines mokymo įstaigas. Vaikui nuo mažens yra diegiama, kad laimėjimai, diplomai, karjeros pasiekimai ir banko sąskaitos dydis yra vieninteliai žmogaus vertės matai šiame pasaulyje. Situacija vaikui tragiška. Jis nuo mažens paverčiamas tėvų ambicijų įkaitu ir save suvokia kaip tėvų nuosavybę, o ne kaip asmenybę su jausmais ir emocijom. Ateityje - garantuotos neurozės, depresijos, alkoholizmai, despotizmas ir nesugebėjimas užmegzti normalių žmogiškų santykių.
- Tiesiog taip susiklostė gyvenimas. Atvejai įvairūs - tėvų skyrybos ir nutrūkę ryšiai, sveikatos problemos, nesėkmingi bandymai susilaukti daugiau vaikų ir pan. Iš visų atvejų turbūt "švelniausias" vaiko atžvilgiu. Tačiau tėvai tokiu atveju yra linkę superekšlėti ir pernelyg sureikšminti vaiką, bandyti įgyvendinti savo nerealizuotas svajones per jį. tad vis tiek yra rizika suluošinti vaiką emociškai. Bet jeigu tėvai protingi, šiuo atveju viskas gali būti gana gerai.
Aišku, šis skirstymas yra sąlyginis ir kiekvienas atvejis yra unikalus. Aš vis dėlto nedrįsčiau smerkti tėvų, auginančių tik vieną vaiką. Priežastys gali būti labai asmeniškos ir jautrios.
Bet kokiu atveju manau, kad vaikui augti vienam yra blogai. Ne tik dėl to, kad jaučiasi vienišas, bet ir dėl rizikos tapti tėvų amibicijų įkaitu. Aišku, tokios problemos galimos ir ne vieno vaiko šeimoje.
QUOTE(***Žaltvykslė @ 2009 07 11, 16:43)
Šeima, kaip ne šeima...tik tie vaikai vienturčiai labai jau vieniši visą gyvenimą būna..
pažįstu daug tokių vienturčių.
MB-vienturtis, jo ex- vienturtė ir jo(jų) dukra- vienturtė
Mergaitė neturi nė brolių, seserų , nė pusbrolių, pusseserių,nė dėdžių, tetų , galop tėvai išsiskyrė, nu nežinau....kažkaip man ... 
Mano geriausia draugė -vienturtė ir pati turi vieną sūnų, daugiau neturės.
pažįstu daug tokių vienturčių.
MB-vienturtis, jo ex- vienturtė ir jo(jų) dukra- vienturtė
Mergaitė neturi nė brolių, seserų , nė pusbrolių, pusseserių,nė dėdžių, tetų , galop tėvai išsiskyrė, nu nežinau....kažkaip man ... Mano geriausia draugė -vienturtė ir pati turi vieną sūnų, daugiau neturės.
Sias eilutes rasiusiai pritariu!
Mano abu tevai vienturciai-taigi nei dedziu ,nei tetu,nei pusbroliu.Vaikui esant tikrai buna apmaudu,kai draugai pas pusbrolius sveciuojasi,o mes vieturciu vaikai...
QUOTE(BALSAS @ 2009 10 09, 07:03)
Sias eilutes rasiusiai pritariu!
Mano abu tevai vienturciai-taigi nei dedziu ,nei tetu,nei pusbroliu.Vaikui esant tikrai buna apmaudu,kai draugai pas pusbrolius sveciuojasi,o mes vieturciu vaikai...
Mano abu tevai vienturciai-taigi nei dedziu ,nei tetu,nei pusbroliu.Vaikui esant tikrai buna apmaudu,kai draugai pas pusbrolius sveciuojasi,o mes vieturciu vaikai...
jo, geriau kai bent du vaikiukai
taip ir mes planavom antra vaikely,bet krize suspaude finansus 
teks daba palaukt,kol pageres laikai
teks daba palaukt,kol pageres laikai
QUOTE(Heart @ 2009 10 07, 14:02)
Na, visus atvejus ir priežastis, kai šeimoje auga vienturtis, sąlygiškai galima suskirstyti taip:
- Vaikas tėvų gyvenime atsirado atsitiktinai, neplanuotai ir per anksti. Tėtušiai nebuvo prinokę tokiam išbandymui, todėl auginimas nuo pirmųjų dienų tapo našta. Suprantama, kad krato vien mintis apie antrą vaiką. Vaikui situacija labai nepalanki, nes vaikai sugeba pagauti net tokius subtilius mūsų emocijų niuansus, kokių patys nesuvokiame. Tad nuo mažens auga jausdamasis nemylimas (nors iš tiesų taip nėra) ir našta tėvams.
- Sprendimas auginti tik vieną vaiką priimamas sąmoningai. Dažniausiai tėvai yra daug pasiekę gyvenime, bet kreivokos vertybinės orientacijos. Vaiką suvokia kaip dar vieną aksesuarą prie savo gero ir viskuo aprūpinto gyvenimo. Auklėjimą suprimityvina iki etiketinio apskudurinimo, apdaiktavimo ir tampymo po prestižines mokymo įstaigas. Vaikui nuo mažens yra diegiama, kad laimėjimai, diplomai, karjeros pasiekimai ir banko sąskaitos dydis yra vieninteliai žmogaus vertės matai šiame pasaulyje. Situacija vaikui tragiška. Jis nuo mažens paverčiamas tėvų ambicijų įkaitu ir save suvokia kaip tėvų nuosavybę, o ne kaip asmenybę su jausmais ir emocijom. Ateityje - garantuotos neurozės, depresijos, alkoholizmai, despotizmas ir nesugebėjimas užmegzti normalių žmogiškų santykių.
- Tiesiog taip susiklostė gyvenimas. Atvejai įvairūs - tėvų skyrybos ir nutrūkę ryšiai, sveikatos problemos, nesėkmingi bandymai susilaukti daugiau vaikų ir pan. Iš visų atvejų turbūt "švelniausias" vaiko atžvilgiu. Tačiau tėvai tokiu atveju yra linkę superekšlėti ir pernelyg sureikšminti vaiką, bandyti įgyvendinti savo nerealizuotas svajones per jį. tad vis tiek yra rizika suluošinti vaiką emociškai. Bet jeigu tėvai protingi, šiuo atveju viskas gali būti gana gerai.
Aišku, šis skirstymas yra sąlyginis ir kiekvienas atvejis yra unikalus. Aš vis dėlto nedrįsčiau smerkti tėvų, auginančių tik vieną vaiką. Priežastys gali būti labai asmeniškos ir jautrios.
Bet kokiu atveju manau, kad vaikui augti vienam yra blogai. Ne tik dėl to, kad jaučiasi vienišas, bet ir dėl rizikos tapti tėvų amibicijų įkaitu. Aišku, tokios problemos galimos ir ne vieno vaiko šeimoje.
- Vaikas tėvų gyvenime atsirado atsitiktinai, neplanuotai ir per anksti. Tėtušiai nebuvo prinokę tokiam išbandymui, todėl auginimas nuo pirmųjų dienų tapo našta. Suprantama, kad krato vien mintis apie antrą vaiką. Vaikui situacija labai nepalanki, nes vaikai sugeba pagauti net tokius subtilius mūsų emocijų niuansus, kokių patys nesuvokiame. Tad nuo mažens auga jausdamasis nemylimas (nors iš tiesų taip nėra) ir našta tėvams.
- Sprendimas auginti tik vieną vaiką priimamas sąmoningai. Dažniausiai tėvai yra daug pasiekę gyvenime, bet kreivokos vertybinės orientacijos. Vaiką suvokia kaip dar vieną aksesuarą prie savo gero ir viskuo aprūpinto gyvenimo. Auklėjimą suprimityvina iki etiketinio apskudurinimo, apdaiktavimo ir tampymo po prestižines mokymo įstaigas. Vaikui nuo mažens yra diegiama, kad laimėjimai, diplomai, karjeros pasiekimai ir banko sąskaitos dydis yra vieninteliai žmogaus vertės matai šiame pasaulyje. Situacija vaikui tragiška. Jis nuo mažens paverčiamas tėvų ambicijų įkaitu ir save suvokia kaip tėvų nuosavybę, o ne kaip asmenybę su jausmais ir emocijom. Ateityje - garantuotos neurozės, depresijos, alkoholizmai, despotizmas ir nesugebėjimas užmegzti normalių žmogiškų santykių.
- Tiesiog taip susiklostė gyvenimas. Atvejai įvairūs - tėvų skyrybos ir nutrūkę ryšiai, sveikatos problemos, nesėkmingi bandymai susilaukti daugiau vaikų ir pan. Iš visų atvejų turbūt "švelniausias" vaiko atžvilgiu. Tačiau tėvai tokiu atveju yra linkę superekšlėti ir pernelyg sureikšminti vaiką, bandyti įgyvendinti savo nerealizuotas svajones per jį. tad vis tiek yra rizika suluošinti vaiką emociškai. Bet jeigu tėvai protingi, šiuo atveju viskas gali būti gana gerai.
Aišku, šis skirstymas yra sąlyginis ir kiekvienas atvejis yra unikalus. Aš vis dėlto nedrįsčiau smerkti tėvų, auginančių tik vieną vaiką. Priežastys gali būti labai asmeniškos ir jautrios.
Bet kokiu atveju manau, kad vaikui augti vienam yra blogai. Ne tik dėl to, kad jaučiasi vienišas, bet ir dėl rizikos tapti tėvų amibicijų įkaitu. Aišku, tokios problemos galimos ir ne vieno vaiko šeimoje.
"Aš nedrįsčiau smerkti tėvų , auginančių tik vieną vaiką..."...Tačiau , man pasirodė , kad tie trys tėvų aprašymai visi turi neigiamą atspalvį . Maždaug - nieko gero iš tokio vaiko (vienturčio) nebus...
Papildyta:
QUOTE(zuzu @ 2009 10 02, 16:20)
nu tai prašau...jei dėl sveikatos, atskira tema...aš rašiau tie, kurie GALI(visom prasmėm-finansine, sveikatos prasme), bet N-E-NOOOOOO-RI...
čia ir kyla klausimas dėl vertybių, prioritetų....
pusę forumo temų apie vertybes...apie jas dažniausiai ir populiaru diskutuoti.
Yra šeimų , auginančių ne po vieną vaikelį , bet aš dažnai suabejoju jų vertybėmis ir prioritetais . Neturiu omenyje asocialių šeimų ...čia ir kyla klausimas dėl vertybių, prioritetų....
pusę forumo temų apie vertybes...apie jas dažniausiai ir populiaru diskutuoti.
