QUOTE(ada21lt @ 2012 05 25, 14:54)
Neigiamsa poziuris :tai, kad vaikas vargas, kliutis, trukdis, saves realizavimui, geram gyvenimui ir t.t.
O ka, ne?
Va kambarine gele ant palanges irgi diktuoja savo salygas, ja reikia rupimtis, laistyti. Na jei as neturiu jai laiko jos prieziurai, as jos elementariai nepirksiu. Nors yra kitas variantas, anot jusu as ja privalau nupirkti ir lai ji auga, tiesa nusususi. Anot jusu geles juk grozis, nesvarbu apleista ji, ar ne. Ir jei as jos neperku, vadinasi, as nemegstu augalu, esu jiems priesiska? O jau kita, kuri ta augala nusiperka, nepriziuri, augalelis auga susikukes kaip nagine, cia jau didziules meiles proverzis augalui, mat nusipirko, turi ji namuose ant palanges.
Anot jusu, esme gi yra turejimas, o ne salygu stueikimas.
Analogiskai ir su augintiniu, jei neturiu laiko jo prieziurai jo nepirksiu, juo labiau nepirksiu keliu. Ar vel, nusipirkti ir lai nedresuojami uzauga, o veliau eina ir kitus apkramto. Jokios ataskomybes, svarbu ju turejimas.
Suvokimas apie pareiga ir turimas galimybes, noras realizuoti save ne vien vaikdirbysteje, neparodo, jog zmones nepakantus vaikams.
Sunys krusasi kai ruja uzeina, zmones ne sunys, jie masto ir planuoja. Tai juos ir skirai nuo gyvunu.
Prie ko cia asmeniskai jusu gaunamos pasalpos. Jus cia kalbate apie vaiku kieki, ne mes, pati kazkodel apsiribojote keliais. Apsileidimas. Su tokiu poziuriu minimum jau 5 turejo buti, jei ne daugiau.
Na nieko, ateina laikai, kai pasalpu ismokejimas mazes, nes nebebus is ko moketi, va kai sedes ant savo subines, tuomet ir kita giesme giedos. Valstybes gi politika aciu dievui kinta, maziau orientuota i islaikytinius, veltedzius.
Lygiai taip pat ir su vaikais, jei man, ir mano seimai neuztenka pinigu duonai kasdieninei, ar pabloginsiu jau esamu vaiku gyvenimus, kodel as privalau gimdyti kita vaika, jei neturiu galimybiu jo auginti? Nejau tai sunku suprasti?
Mano galva,
zmogus privalo savo vaikus auginti, aukleti, islaikyti pats. Jei jis to negali padaryti, vadinasi, parazituoti kitu saskaita, yra amoralus. Kalbu apie parazitavima, kai vaikai vaikus augina, kai is ju atimama vaikyste, kai jie idarbinami nemokamom auklem, be normuotu darbo valandu.
Mano vyro seima, puikus besmegenio vaiku palanavimo pavyzdys, rezultatas to dvasiskai suluosinti zmones, kurie turi nepilnavertiskumo kompleksus, pasizimymi nemeile sau.
Gal baikite tais lozungais svaidtytis. Niekas nerase, jog vaikai nera vertybe, bet vaikai ir ne sunys, kad juos pagimdai ir numeti i pakampe, lai auga kaip nori.
QUOTE(Bekasė @ 2012 05 25, 15:56)
1. kaip ir rasiau - nezinant zmogaus issilavinimo, patirties ir sugebejimu, tai ir galima siulyti tokius darbus, kokius pasiuliau. siaip kasininke maximoje gauna daugiau nei minimuma. Priklausomai nuo to kiek ta menesi dirbo, kiek laiko bendrai dirba, ar gerai dirbo ir t.t., tai ir du minimalus laisvai gali susidaryti.
O remiantis lietuvos statistiko departamento duomenimis
"Namų ūkiui, susidedančiam iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų" 2010 metais (naujesniu neradau) skurdo riba buvo 1472 Lt, tai netgi jeigu dirbtu maximoje kasininkais abu seimos suauge nariai, tai uzdirbtu daugiau nei skurdo riba.
2. neagituoju gimdyti nei antro vaiko, nei pirmo vaiko - nereikia man nebutu nuopelnu priskirti.
Palaukit ar tik 2010, o per tuos pusantru metu kainos nekilo?
Kita vertus, tai kiek valandu reikia dirbti ir uzdirbti minimuma, o kas anuomet augins aukles vaikus? Kaip po tos puikios darbo dienos jauciasi ta kasininke, kokia jos psichologine busena? Kiek kainuoja darzeliai, vaiku rubai, ir kitos lavinimo priemones? O kai suserga? As jau nekalbu apie suaugusio dvasinius poreikius... Ir dar vaikus gimdyti, kai nera galimybes juos padoriai ismaitinti?
Pastaruoju metu tenka sutikti nemazai vaiku kuriuos aukleja gatve, nes teva fizikai neisgali ju aukleti, nes pastoviai dirba, kad pramisti, ismoketi uz buso patarnavimus. Tie zmones nerealizuoja save profesijoje, jie dirba kaip juodi jauciai.