QUOTE(Moonte @ 2012 05 24, 11:51)
Man ši diskusija su Ada primena istoriją apie dramblį ir trys neregius.
O buvo taip Į vieną kaimą atsklido gandas, kad atkeliavo į gretimą Miestą cirkas. Visokių žvėrių esą ten rodo, bet pats įdomiausias ir nuostabiausias tai kažkoks DRAMBLYS. Niekas tame kaime nebuvo matęs jokio dramblio, niekas net ir nežinojo, kaip jis gali atrodyti. Kaimiečiai tiesiog nesitvėrė smalsumu . Susirinko kaimo taryba, pasitarė, ir nusprendė, kad reikia nusiųsti tris žmones į Miestą tegu jie parneša žinių, kaip ten iš tikrųjų yra.
Buvo pats darbymetis, o žemės darbai, kaip žinia, nelaukia, todėl kaimiečiai issiuntė į Miestą tris neregius, kurie mažai ką ūkyje begalėjo nuveikti tegu pasitarnauja bent šitaip pamanė, susodino į vežimą, pakinkė protingą kumelę, gerai žinančią kelią, ir išlydėjo.
Mieste keliautojai greit surado vietą, kur buvo apsistojęs cirkas.
Anuomet dienomis, kai nebūdavo vaidinimų, visi norintys galėdavo apžiūrėti žvėris. Pasiprašė įleidžiami ir trys neregiai kaimiečiai. Kadangi gyvūnas buvo ramus, dresuotojas atidarė gardą, ir leido neregiams paliesti dramblį. Vienas ju priėjo gyvūnui iš priekio, ties pačiu galiuku apkabino delnais straublį ir, nepaleisdamas jo, kiek tik galėjo pasiekti, pabraukė delnais aukštyn. Aaa tai ir yra DRAMBLYS, pamanė. Kitas neregys, laikydamas vieną ranką ištiestą į priekį prieš save, priėjo prie žvėries iš užpakalio. Greitai jis pajuto kažką švytruojant ore. Sučiupo. Tas kažkas buvo plonas ir laibas. Nubraukė ranka žemyn. Timptelejo. Tai mat koks tas DRAMBLYS, pagalvojo kaimietis. Trečiasis neregys priėjo prie gyvūno iš šono. Atsargiai žengdamas pirmyn pajuto, kad koja į kažką įsirėmė. Pritupęs apglėbė rankomis žvėries koją prie pat žemės. Tuomet, jos nepaleisdamas, pamažu atsistojo, dar kiek pasistiebė, bet iki pilvo buvo dar toli. Dabar aš žinau, kas tai yra DRAMBLYS, nusprendė žmogus.
Grįžo kaimiečiai namo, visą kelią vis tylomis begalvodami apie tai, ką patyrė. Na, tai kas yra tas DRAMBLYS?, ėmė klausinėti visi, susirinkę aplink vežimą. DRAMBLYS tai kažkas panašaus į vamzdžio gabalą , pradėjo pasakoti pirmasis. Ką čia šneki, pertraukė jį kitas, DRAMBLYS tai tiesiog ilga, plona virvė . Jie jus apgaudinėja, pasipiktinęs pertraukė jį trečiasis keliauninkas, DRAMBLYS nepanašus nei į vamzdį, nei į virvę. Ir pabandykite įrodyti, kad yra kitaip: aš gerai apčiupinėjau ir žinau, kad tai yra didelė, tvirta ir stora kolona!.
Taigi, ar galima išlaikytiniui, luzeriui, paaiškinti, kad darbas gali teikti malonumą?
Ar galima išlaikytinio mentalo įtakotam paaiškinti, kad galima auginti vaiką ir realizuoti save ne tik asmeniniame, bet ir profesiniame gyvenime...
Kokia prasmė aklam įrodineti? Ypač, kai jis didžiuojasi savo "aklumu", nes manosi, jog tai yra norma. O va visi kiti yra...
O buvo taip Į vieną kaimą atsklido gandas, kad atkeliavo į gretimą Miestą cirkas. Visokių žvėrių esą ten rodo, bet pats įdomiausias ir nuostabiausias tai kažkoks DRAMBLYS. Niekas tame kaime nebuvo matęs jokio dramblio, niekas net ir nežinojo, kaip jis gali atrodyti. Kaimiečiai tiesiog nesitvėrė smalsumu . Susirinko kaimo taryba, pasitarė, ir nusprendė, kad reikia nusiųsti tris žmones į Miestą tegu jie parneša žinių, kaip ten iš tikrųjų yra.
Buvo pats darbymetis, o žemės darbai, kaip žinia, nelaukia, todėl kaimiečiai issiuntė į Miestą tris neregius, kurie mažai ką ūkyje begalėjo nuveikti tegu pasitarnauja bent šitaip pamanė, susodino į vežimą, pakinkė protingą kumelę, gerai žinančią kelią, ir išlydėjo.
Mieste keliautojai greit surado vietą, kur buvo apsistojęs cirkas.
Anuomet dienomis, kai nebūdavo vaidinimų, visi norintys galėdavo apžiūrėti žvėris. Pasiprašė įleidžiami ir trys neregiai kaimiečiai. Kadangi gyvūnas buvo ramus, dresuotojas atidarė gardą, ir leido neregiams paliesti dramblį. Vienas ju priėjo gyvūnui iš priekio, ties pačiu galiuku apkabino delnais straublį ir, nepaleisdamas jo, kiek tik galėjo pasiekti, pabraukė delnais aukštyn. Aaa tai ir yra DRAMBLYS, pamanė. Kitas neregys, laikydamas vieną ranką ištiestą į priekį prieš save, priėjo prie žvėries iš užpakalio. Greitai jis pajuto kažką švytruojant ore. Sučiupo. Tas kažkas buvo plonas ir laibas. Nubraukė ranka žemyn. Timptelejo. Tai mat koks tas DRAMBLYS, pagalvojo kaimietis. Trečiasis neregys priėjo prie gyvūno iš šono. Atsargiai žengdamas pirmyn pajuto, kad koja į kažką įsirėmė. Pritupęs apglėbė rankomis žvėries koją prie pat žemės. Tuomet, jos nepaleisdamas, pamažu atsistojo, dar kiek pasistiebė, bet iki pilvo buvo dar toli. Dabar aš žinau, kas tai yra DRAMBLYS, nusprendė žmogus.
Grįžo kaimiečiai namo, visą kelią vis tylomis begalvodami apie tai, ką patyrė. Na, tai kas yra tas DRAMBLYS?, ėmė klausinėti visi, susirinkę aplink vežimą. DRAMBLYS tai kažkas panašaus į vamzdžio gabalą , pradėjo pasakoti pirmasis. Ką čia šneki, pertraukė jį kitas, DRAMBLYS tai tiesiog ilga, plona virvė . Jie jus apgaudinėja, pasipiktinęs pertraukė jį trečiasis keliauninkas, DRAMBLYS nepanašus nei į vamzdį, nei į virvę. Ir pabandykite įrodyti, kad yra kitaip: aš gerai apčiupinėjau ir žinau, kad tai yra didelė, tvirta ir stora kolona!.
Taigi, ar galima išlaikytiniui, luzeriui, paaiškinti, kad darbas gali teikti malonumą?
Ar galima išlaikytinio mentalo įtakotam paaiškinti, kad galima auginti vaiką ir realizuoti save ne tik asmeniniame, bet ir profesiniame gyvenime...
Kokia prasmė aklam įrodineti? Ypač, kai jis didžiuojasi savo "aklumu", nes manosi, jog tai yra norma. O va visi kiti yra...
Puiki istorija. Ir labai vietoje. Vieną vaiką užauginusi motina motinystės teikiamą pilnatvę pažįsta tiek, kiek neregiai pažino dramblį. Nors reikia pripažinti, kad pakankamai dažnas atvejis, kai gimus antram dėl nuolatinio bėgimo ir bandymo sėdėti ant kelių kėdžių ne ką daugiau tą "dramblį" sugebi pažinti. Visgi motinystės pilnatvei patirti reikia abiejų dalykų - pilno atsidavimo šiai veiklai ir bent 2-3 vaikų.
Tik kad ada21lt bandymas "atversti" visas į "teisingą" pasaulio sandarą, kai kieviena motina išgyvena motinystės pilnatvę, gal ne visiškai atitinka laikmečio dvasią. Ne visoms to reikia, ir net ne visos taip galėtų. Be motinystės yra aibė kitų sričių, kurioms galima atsiduoti visiškai ir išgyventi pilnatvę.
