QUOTE(pagyvenus @ 2012 05 25, 21:08)
1.Dėl požiūrio turiu savo nuomonę. Bet nesiplėsiu. Tik tiek, kad mano požiūriu, neišskirčiau kažkuo ypatingai "požiūrio į vaikus", tai tik išraiška bendro tolerancijos ir bendradarbiavimo kultūros mažėjimo. Toks jausmas, kad bendruomeniškumas lietuvoje iš viso nyksta, žmonės nebenori dalyvauti, jaustis visumos dalis per betarpišką veiksmą kartu. Jie labiau linkę stebėti, daugiau nori asmeninės erdvės ir asmeninio laiko. O vaikai, bent jau kol maži, negali be betarpiško, artimo, nuolatinio bendravimo.
2.O dėl "motinystės atsvėrimo", tai iš Jūsų toliau sekančių pavyzdžių matau, kad mes iš esmės kalbame apie du priešingus motinystės, kaip veiklos ar gyvenimo būdo, įprasminimo polius. Aš kalbėjau apie saviraišką ir erdvę vidiniam tobulėjimui, savo asmenybės ugdymui. Jūs kalbate apie padėtį sociume (visuomenėje) ir visuomenei teikiamą naudą.
Jeigu per manają prizmę, tai savirealizacijai asmuo gali pasirinkti bet kurią kitą sritį, pavyzdžiui tapti išskirtiniu bitininku ar gėlių augintoju savo kaime. Svarbu, kad veikla būtų harmoningai deranti su asmens vidiniu pasauliu, temperamentu, pasaulėžiūra.
3.Motinystė (o tiksliau kitų asmenų ugdymas) tikrai dera ne su kiekvieno žmogaus vidiniu pasauliu, temperamentu. Aišku, kai vaikas savas ir dar mažas instinktai veikia labai stipriai. Taip pat veikia visuomenės spaudimas, moralės normos, vidinė atsakomybė. Bet tai ne tas pats - auginti vaikus atsakingai ir protingai, duodant jiems viską, kad taptų gerais žmonėmis, ir auginti vaikus kasdieną atrandant, kaip pats kaifuoji nuo buvimo kartu akimirkų ir visumos.
4.O šiuolaikinis gyvenimas teikia nemažai daliai išsivysčiusiose šalyse gyvenančių žmonių didžules galimybes rinktis, ieškoti, keisti savo pasirinkimus. Todėl nesąžininga būtų spausti žmogų atsisakyti vidinio polėkio ieškojimo vien todėl, kad jis yra atsakingas, myli savo vaikus (kaip dauguma tėvų), rūpinasi jais ir iš esmės galėtų išauginti visuomenei dar vieną ar du. Be to, jei žmogus tvirtai apsisprendęs, kad nenori jis daugiau tokio krūvio ir atsakomybės, tai nelabai jį ir paspausi, bus tik konfliktai bereikalingi.
Ir nesakyčiau, kad viskas dėl materializmo ar malonumų. Priežastys, manau, giliau.
2.O dėl "motinystės atsvėrimo", tai iš Jūsų toliau sekančių pavyzdžių matau, kad mes iš esmės kalbame apie du priešingus motinystės, kaip veiklos ar gyvenimo būdo, įprasminimo polius. Aš kalbėjau apie saviraišką ir erdvę vidiniam tobulėjimui, savo asmenybės ugdymui. Jūs kalbate apie padėtį sociume (visuomenėje) ir visuomenei teikiamą naudą.
Jeigu per manają prizmę, tai savirealizacijai asmuo gali pasirinkti bet kurią kitą sritį, pavyzdžiui tapti išskirtiniu bitininku ar gėlių augintoju savo kaime. Svarbu, kad veikla būtų harmoningai deranti su asmens vidiniu pasauliu, temperamentu, pasaulėžiūra.
3.Motinystė (o tiksliau kitų asmenų ugdymas) tikrai dera ne su kiekvieno žmogaus vidiniu pasauliu, temperamentu. Aišku, kai vaikas savas ir dar mažas instinktai veikia labai stipriai. Taip pat veikia visuomenės spaudimas, moralės normos, vidinė atsakomybė. Bet tai ne tas pats - auginti vaikus atsakingai ir protingai, duodant jiems viską, kad taptų gerais žmonėmis, ir auginti vaikus kasdieną atrandant, kaip pats kaifuoji nuo buvimo kartu akimirkų ir visumos.
4.O šiuolaikinis gyvenimas teikia nemažai daliai išsivysčiusiose šalyse gyvenančių žmonių didžules galimybes rinktis, ieškoti, keisti savo pasirinkimus. Todėl nesąžininga būtų spausti žmogų atsisakyti vidinio polėkio ieškojimo vien todėl, kad jis yra atsakingas, myli savo vaikus (kaip dauguma tėvų), rūpinasi jais ir iš esmės galėtų išauginti visuomenei dar vieną ar du. Be to, jei žmogus tvirtai apsisprendęs, kad nenori jis daugiau tokio krūvio ir atsakomybės, tai nelabai jį ir paspausi, bus tik konfliktai bereikalingi.
Ir nesakyčiau, kad viskas dėl materializmo ar malonumų. Priežastys, manau, giliau.
1.Tikriausiai taip ir yra. is tikruju juk labai daug nepagarbos zmogui ,kaip asmeniui ir tai jauciama visur nuo darbdaviu iki valstybiniu instituciju....

2. Butent ta pati ir as turejau omeny. Butent tokiu sriciu ir ieskojau, tikrai geras pvz

3.Tikriausiai plati tema butu kas yra Motinyste, juk tai tikrai daugiau nei ugdymas....
VAkar isgirdau labai idomu besalygiskos meiles apibrezima:tai pasilikti nuosaly ir nesikisti, leisti ivikiams vykti.
O jei tuos abu dalykus meginti apjungti?
4.Tikriausiai kazka atradinejam, kazkas keiciasi, tai manau, jaucia dauguma

Tikrai del visuomenes nereiktu gimdyti vaiku

TAi va apie tas vidines priezstis ir kalbu, bandau jas suprasti.Ar nera taip ,kad daugelis moteru viduj jaucia, kad neturi tinkamu salygu vaikams kokybiskai auginti?:uztersta aplinka, net erdves mazai vaikams, dauguma suspausti i mazutes dezutes, kurios net sudetos viena ant kitos, kiemai pilni masinu, kokybisko maisto trukumas, galu gale meiles trukumas, nepasitikejimas vyru, seimu ,gimines isbyrejimai, paramos mamai nebuvimas? Is seniau atejes posakis:vaika visas kaimas augina, o juk dabar dazniausiai mama paliekama viena

Tokiu, kur atrade kazkokia ypatinga veikla mazuma, dauguma dirba sunkius darbus, tik, kad isgyventu, tikrai ne is meiles tai veiklai....