QUOTE(Ilgakase @ 2009 07 14, 09:52)
sveikutės,
man autoimuninis tiroiditas diagnozuotas šių metų pavasarį, iki šiol geriu po puse tabletytės tiroksino...viskas buvo gerai iki birželio, tada apturėjau savaitę laiko baisulinio streso, o poto dar savaitę stipraus fizinio nuovargio....
ir vėl savijauta prasta, vėl jaučiuos pervargus kaip ir anksčiau prieš gydymą, kankina nemiga, o prie viso to ir mėnesinės dingo

jaučiu reik nebelaukt ir šoliuot pas gydytoją, gal skydliaukė dar labiau sukvailiojo
o jums neužeina naktimis baimės jausmas????????? ar čia man vienai taip stogelis važiuoja, būna, kad tarsi jaučiu kaip tipo kokia dvasia naktį šalia stovi ar pan. tai taip nejauku pasidaro
Jau čia ne skydliaukė kalta

Kaip ir sakei, turėjei streso, paskui didelį nuovargį. Tai ir bus priežastis. Turėtum gerai pailsėti, pakeisti aplinką, gali išgerti B grupės vitaminų su magniu. Man tai organizmas nepasisavina šių vitaminų, tai aš juos susileidžiu vieną- du kartus per metus. Skaudūs, bet padeda. Dar geri yra hemopatiniai "Sadativ" ar kažkas panašaus

Turėtum susirūpinti, nes gali tokią ligą įsivaryti
Šiaip žiūriu skydliaukininkai labai jautrūs, ima viską į širdį kas reik, kas nereik: rado belę ką ant kelio ir pasiima, galvoja, kad pravers, bet ... Žiūrėkit, saugokit save visos
Aš ir jautri, visko gaila, visus apraudu

Einu per gyvenimą ir jaučiu kaip iš paskos veduosiu tuos, kurių nėra. Žinau, žmogus gimė, nugyveno tiek kiek lemta, atėjo jo laikas ir iškeliavo... O aš jų paleisti negaliu: einu ir juos visus matau: čia močiutės mėgstama vieta, čia krikštamotės gėlė sodyboj pražydo, čia dėdės balsą vėjas atnešė... Baisu

Bet jei žmogų atsimeni, vadinasi, jis nugyveno gražų gyvenimą ir paliko dalelę savęs man. Negaliu jo pamiršti, negaliu paleisti. O tai negerai: šis pasaulis skirtas gyviems, o mirusieji turi savo ...
Ale prirašiau eilinį kartą

Reik ir man raminančių arba
Geriau einam gerti kavos