Po angelo sparnu

Sveikutes, pleputes. Vos speju skaityt ka priraset . Greitutes Jus
Ale Kristules mergaite kokia grazuole O kiek nedaug jau liko, kaip galesim Vaivos juostos panelyte dziaugtis...Ir isvis kaip smagu, kai tiek daug besilaukianciu...
Zydra, tavo Eliza jau kokia diiiiidele mergaite . O jau akys kaip selmiskai svyti
Ir as i fotkes imeciau savo mazutes nuotraukele.

Labas vakarelis.
aciu visoms uz sveikinimus, o as sveikinu Antukes suneli su pirmu mazu jubiliejumi, juk penki!
na ir pleputes, kol perskaiciau... siandien apie 17 val savo panelyte isveziau laukan 15 min- nepatikesit, dar dabar tebemiega. tai va turejau laikelio paskaitinet.
Gabrieliuk, geros Tau keliones.
Nledi- gero poilsio, o svarbiausia, kad oras Jus palepintu...
o kas del liudesio, supratimo ir kitu zmoniu poziurio i tai... tai zinokit, kas nepatyre savo kailiu, niekada to nesupras. tik kartais noretusi, kad jie suprastu paprasta tiesa- as galiu but kitokia! ir tikrai, as tapau kitokia, ir nematau reikalo visiems aiskint, kas pakeite poziuri, kodel as tokia, kodel i viena ar kita ivyki reaguoju savaip, galiausiai kodel bijau skausmo.... o juk del to, mane ir gimdymo namuose medikai paverte vos ne psichine ligone, nepatikesit, todel dar kas vakara ziuredama i Urte as verkiu.... del tu sunsnukiu elgesio, kitaip negaliu pavadint. jie psichologu rekomendacijas isiverte savaip, ir is manes padare pasityciojimo objekta. ir viskas tik todel, kad netekus savo zmoguciu as kitaip reaguoju i skausma- man jis netekties palydovas. uzuojautos nereikia, tik norisi kad priimtu zmogu toki, koks esi.
tiesa, BICE- aciu uz tokius grazius sveikinimus, net asara nuriedejo, zinai, hormonai grizineja, ir asaros liejasi laisvai .gero vakarelio

labas vakarelis

Antuke tavo sunuka su gimtadieniu . Zinai i tas mazas galveles neilysi. Kartasi gali atrodyti, kad viska tobulai darai, bet vistiek jie savaip tai jaucia. Nekankink saves galvodama, kad nesi tobula mam, nes tokiu nera, o tai, kad ji myli manau jis jaucia kur tu be butum salia ar per atstuma. Be to ilgesys ar tai blogas jausmas, mes per savo gyvenima patiriam begales jausmu ir visi jie reikalingi , kad galetume save suvokti ir kitus suprasti

Mirkt is tiesu mes per netekti pereinam savu keliu, greiciau ar leciau ir pasidarom savas isvadas, kurios leidzia mums toliau gyventi. Nera jokiu taisykliu kaip turim jaustis ir kokiomis turim tapti.
Jei grizti prie diskusijos apie uzuojauta ir lukescius :
zmogus sociali butybe, bendravimas jam gyvybiskai svarbus todel mes nuo pat gimimo turim kazkokius lukescius ir kazko tikimes is kitu, kad galetume sukurti savo rata, kad galetume save realizuoti. Todel ir susidurus su netektimi tas poreikis neisnyko, tik tiek , kad visos aplinkiniu reakcijos mums buvo naujas patyrimas sukeles ivairiausius jausmus, manau ir musu paciu jausmai mums buvo kaip tera incognita...
Is karto po gimdymo as samoningai nevertinau kitu zmoniu reakciju, tiesiog buvau pasimetusi, soke ir naturaliai ieskojau kazko kas galetu man pasakyti kur eiti, kaip eiti, kad kazkas paimtu uz rankos ir isvestu is to liuno...Einant per netekties procesa keitesi mano jausmai tuo paciu keitesi ir mano reakcija i aplinkiniu pastabas, uzuojauta, pabegima. Po dvieju metu as nebesitikiu nieko ir is nieko. Is tiesu niekuo nenusivyliau, net atvirksciai gavau tokia parama kurios nei negalejau isivaizduoti.
Bet kartu susiduriau ir su reakcijom , kurios man sukele pykti, kurios skaudino. Zinau kam rupiu, kas jaucia mane be zodziu to man uztenka . As turiu savo patirti ir niekam jos nepersu, bet nieko nuo jos ir nesaugau. Egoistiska? Galbut...
Aplinkiniai turi teise nezinoti kaip su mumis elgtis, mes turim teise pykti ir jaustis iskaudintom. Nera nei teisiu nei neteisiu...
Po dvieju metu reikalavimus tekeliu tik keliom grupem zmoniu:
1. SAU- niekas uz mane nenugyvens sio gyvenimo taigi turiu ismokti tai daryti pati
2. VYRUI- jis vienintelis tegali is tiesu zinoti kokiame pragare as esu, jis vienintelis tesupranta mano ilgesi, nes mes ilgimes to paties ...
3 MAMAI-kartais as tenoriu buti vaiku, vaiku nezinanciu kas bus uz valandos, kas bus rytoj, vaiku, kuris tiki pasakom ir ju laiminga pabaiga
4 KOLEGOM MEDIKAM-stebedama ju elgesi susidurus su netektimi tarsi skaitau vadoveli-labai norisi, kad jis butu teisingas...
KAip Vavos juosta rase, tai yra mano patirtis, kuri mane sukure tokia kokia as esu ir kuria as branginu, bet niekam jos nelinkiu. Nesu nei silpna, nei stipri ir paistalai apie tai, kad toks likimas skirtas tik stipriems man sukelia tik ironija.Nesu nei tobulesne , nei pranasesne, nei vertesne didesnes pagarbos uz kitus, tiesiog turiu patirti, kurios neturi daugelis ir manau, viesuose pokalbiuose apie netekti turiu teise nugincyti jos nepatyrusiu komentarus...
Mano vaikai man svarbiausias turtas, svarbesnis uz bet ka sitame pasaulyje ir as juos auginu ir gyvus ir mirusius...

ar izeidei? Ne, tiesiog isprovokavai apmastymus ir diskusija

.. Bicės sakinys mane vėl pravirkdė.... Jeckau, kas man daros šiom dienom... visą nėštumą išbuvau kaip mūras, jokios baimės, jokios dvejonės... o dabar taip suskydus....

as tai dar kibiriuka parsiveziau namo,padejo mb sese priskinti.Kad tureciau vitaminu
Bet koks geris,kai eini per darza ir sluoji viska,kas skanu ir prinoke


Dabar svarbu kad jus namuciuose ir jum viskas gerai

Bice, tu kaip visada

Ačiū visoms, už palinkėjimus gerų atostogų ir gero oro, tikiuosi jis toks ir bus

Uzbegu trumpam pasilabint

Grazios visoms dienos, graziu atostogu - kas atostogaus, graziu svenciu - kas svencia. Ramybes - kam siandien jos truksta...

As supratau, kad tikru draugu labai mazai turejau...jie tiesiog dingo...bandziau pati kalbinti skambinti...nieko..
Labai keista labiausiai bendrauju su forumo merginomis, su kuriomis susipazinau anksciau...Aciu Joms labai, kad man skambino, kai buvo liudna...Aciu, kad verke kartu su manim...Aciu, kad dziaugiasi kartu...
Matyt zmonesms labai sunku matyti tavo skausma, ar tiesiog kazka pasakyti...Pasirenka tiesiog vengti...Ar del to skaudu...nezinau...Matyt patirus didziausia skausma gyvenime visa kita nesvarbu....

nuliudino ponai daktarai,sake kad jokiu budu neisnesiosiu mazuciu iki termino,nors svoriuikai ir auga beveik tolygei,kraujotaka normos ribose,bet pas mazesneja mazeja vandenukai ir tik laiko klausimas kada jie isseks visai,be to mazoji turi maza slapimo pusle dabar pergyvenu kad tik mazutes ilgiau pabutu pas mane pilvuky,juk dar visai mazi zvirbliukai,sveria po kilograma abi


as irgi visada,kiekvienam zingsni prisimenu savo maziuka,auginu mintyse ir be galo myliu nors ir neturiu jo savo gleby...

Bice, vis ketinu parasyt tau komplimentu, bet pamirstu. Tavo postai - tikros isminties versmes. Tu musu skyrelio guodeja, palaikytoja, nuostabiausia moteris

Zydrute, tikiuosi, gydytojo bugstavimai nepasiteisins. Saugok save, ziu, gal istrauksit kiek imanoma ilgiau tam pilvely

tu tik maziau panikuok ir jeigu jau tavo lelytes sveria po kilograma, tai laikyk kad tau pasiseke, nes daznai dvynukai buna mazesnio svorio arba vieno kurio net dvigubai mazesnis svoris.
o 1kg jau didelis svoris tokiu laiku, nors aisku normaliam leliukui tai mazai, vartok kiek imanoma daugiau skysciu, vandens, kazkiek atstato tai vandenis, nors tai padeties gal ir nekeis smarkiai
turejau kazkokia nuojauta, kad tau max iki 32 sav isnesiot, bet tik tu nepergyvenk ir stenkis islaikyt kuo ilgiau- kekviena diena nemaza pergale. ir kadangi tai jau pastebeta-dziaukis kad nepraziurejo, bus tikrai daroma viskas kad issaugot jas ABI kuo ilgiau pilvelyje ir kad nors ir mazutes bus, bet kad augtu.
tikek kad viskas gerai bus, tikejimas stiprus variklis viskam link gero
maciau keleta kudikiu kurie gime 30-32 sav, patikek jie buvo stipruoliai ir reanimaciniam prabudavo po keleta dienu ir keliaudavo pas mamytes, dar po poros ar siek tiek daugiau savaiciu keliaudavo namo
Zydrut, musu visu tikejimas ir palaikymas tikiu kad pades istvert viska ir busit labai laimingos trys damos namie, nors tektu pabut ligoninej, bet sventai tikiu, kad viskas bus gerai

PS. kai gulejau ligoninej ir buvo pora mergyciu gimusiu 26 savaite, gimde skirtingos mamos ir tos krupytes tesvere po 600-700g.tai buvo 1vaisiaus nestumai
norejau pasakyt kad tavo lelytes pagal laika tikrai yra stiprios ir turi jegu pakovot uz save
nu zinok kad ir kaip bebutu, bet tikrai isitikinus kad bus gerai

mes tikim ir palaikom!

Sveikos,

Jau grizau is pajurio.... Ir pailsejom ir pavargom... Na kaip ir naturalu...


Zydrute... kiekviena diena.... tai jau labai daug... cia jau mergaites taip raso.... bet tik tu nenukabink nosytes... tikimes, kad isbus lelytes pas tave kaip imanoma ilgiau....


Skaiciau ka priraset... ir verkiau ir sypsojaus.... Taip tiesa yra ta... Mes ismokstam gyvent su liudesiu... tiesa yra tokia.... netektis yra dalis musu gyvenimo... O Angeleliai danguje... visada uzsims dali sirdies... ir kitaip nebus...


Visoms po