sveikos
rašiau rašiau bet mažasis nuspaudė kažkokį stebuklingą mygtuką ir viskas dingo
pirmiausia dėl kasdienio mąstymo apie angeliukus, tai galiu pasakyt kai turėsit sekančius vaikelius tas mąstymas bus kitoks, paparasčiausiai su laiku mintyse taip nebeauginu kaip buvo pradžioje, dabar žinau visada kad jis yra, bet tikrai nebegalvoju kaip būtų jei būtų, kokia butų ir t.t. nes visos mintys ir veiksmai nukreipti kitiems žmonėms, ypač mažajam. Aišku tai nesiskaito kad pamiršau ir panašiai, bet tikrai enbėra kaip
VJ rašo kad kasdien augini mintimis ir žodžiais, kalbi apie ją ir t.t. Na nejau aš viena tokia kitokia šiame skyrelyje su kitokiais jausmais? tikiu kad mamos kurios palaidojo ir po netekties nebeturėjo (dar neturėjo) vaikiukų gal dar ir taip jaučiasi, o tos kurios pasigimdėt kitus?
Pamelo, eilėraštis tavo paraše...
zydrute, tikiu kad viskas bus gerai, ko ir linkiu
skaitau Bice na ir ką noriu pasakyt- aš taip pat manau, tik mano skausmas jau "nusėdęs ir subrendęs". Nelabai žinau jos istorijos- kada senai netekai leliuko (parašuose to nematyt)? Tik vis kaltinam gydytojus abejingumu- galbūt mums taip atrodo....turiu šeimos narį dirbantį gydytoju reanimacijoje, tai patikėkit ir Bice jei medikė manau puikiai pati žinai, mirtis jiems jau tokia kasdienybė, kadd jie tam nebeturi jokių emocijų, todėl ir tai jiems atrodo kaip paprasta kasdienė istorija....taigi aišku negaliu pateisint kažkokio išsišokeliško grubaus nemandagumo, bet kitokių emocijų be jų pareigos irgi nedrįsčiau reikalaut. Man pasisekė, sunkiausiu momentu buvo gydytojas kuris kaip poto sužinojau irgi palaidojo savo tik gimusį pirmagimį, tai nebuvo jokių ten ko liūdi ir panašiai....
paprasčiausiai kartais pasijuntu kad jūs manot kad visos mąstot ne taip kaip aš , bet taip nėra...aš taip pat mąstau ir mąsčiau, tik aš tai jau pergyvenau ir kito vaikiuko atėjimas bei laikas emocijas kažkiek užspaudė ir pradedi žiūrėti į visą tai kitokiomis akimis ir matyt viską daug paprasčiau....ir svarbiausia nebereikalaut ir nebekaltint viso pasaulio už tai kas atsitiko. Tai mūsų lemtis. Kai nurimsti ir gyvent palieka paprasčiau.