Skrydis iš Amsterdamo i Havaną truko apie 9 val. Šiuo nemažu airbusu

. Pradžia nieko gero nežadėjo- olandai privertė mus persėsti iš vieno lėktuvo į kitą, nes jau įsibėgėjus ant pakilimo tako paaiškėjo, kad lėktuve sugędę meteorologiniai lokatoriai. Didelio nerimo nejautėm, nes seniai nieko nebuvom girdėję apie lėktuvų katastrofas, antraip jau bučiau pradėjus plaukus rautis ir savo kilometrinius nagus kramtyt iš panikos. Bet pagaliau mes jau ore, skrendam i vakarus, todėl rodos , kad niekaip nesutemsta ir už lango vis spindi blanki saulė. Lėktuvas sausakimšas.Užkandam, pliurpiam, vėl valgom ,tik nesuprantam,ar čia vakarienė, ar pietūs...Kol nulūžtam apsikamšę anklodėm ir susikėlę kojas ant priekyje esančios sienos.
Išlipam. Mus pasitinka Havana. Naktis. Vietiniu laiku 2 valandos. Laike nebesusigaudom. Oro uostas panašus į sporto salę be sportinės įrangos, palubėje plevėsuoja Kubos vėliavos ant ilgų virvių. Oro uosto skyriai atskirti plonomis pertvaromis, atrodo, kad gerai pasišokėjęs pamatysi per pertvaros viršų kas yra anapus. Ant sienų plakatai Šlovė tam ir tam... Tarsi būtume skridę ne per Atlantą, o laiko mašina sugrįžę 30 metų atgal. Po ypatingai griežtos pasų kontrolės mes žengiame pirmą žingsnį į Hemingvėjaus žemę- nesvarbu, kad jis gimė Amerikoj, vien tas faktas, kad jis kurį laiką gyveno Kuboj leidžia kubiečiams savintis truputį jo šlovės. Į veidus trenkia naktinis karštis ir tvankuma... Karibai.
Mus pasitinka būrys mulatiškai atrodančių žmonių su plakatais,ant kurių karštligiškai ieškom savo pavardžių. Bet jų nėra!!! Neypatingai sunerimę pasitraukiam i šalį, bet tuoj pat prie mūsų prišoka vienas plakatą laikantis vyrukas, po trumpo pokalbio jis iškart nuveda mus kur reikia. Pasirodo, mums skirtame plakate pusė mūsų pavardės parašyta kaip vardas, o kita pusė-kaip pavardė. Juokėmės net susirietę.
Štai ir mūsų mašina- puikus naujausios laidos automobilis, su asmeniniu vairuotoju ir asmenine gide. Visas šis derinukas skirtas tik mums dviems. Tarsi mes kokie ponai
Riedam naktinėm Havanos gatvėm, pirmasis instruktažas kaip elgtis šalyje, pinigų sistema, rytdienos dienotvarkė. Angliškai kalba gana lėtai ir aiškiai. Kadangi ten naktis, o mūsų laiku-jau rytas, apie miegą net nemąstom. Bet esam nugabenami į viešbutį ir paliekami nakčiai. Bastomės po kambarį,kažkaip bandom pamiegot, ech,bet argi miegas rūpi...
Ryte apsidairom . Va vaizdas iš viešbučio Havanoje per kambario langą

Beveik tuščias viešbutis- monstras, Havanos prestižinėje dalyje šalia ambasadų. Šalia didelis sodas su nežmoniško dydžio akacijomis, štai kokio dydžio

kurių ankščių ilgis apie pusę metro, jos voliojasi visur, vieną parsivežiau namo, štai ji (puodelis tik tam, kad palyginti dydį

ir dar pilna keisčiausių augalų, auginančių į vyriškus lytinius organus panašius vaisius


irgi vieną parsivežiau, juodas, na, tik labai plonas


Ryte punktualiai atvyksta mūsų asmeninis vairuotojas ir gidė.Prasideda pirmoji ekskursija po miestą.
Veža mus per prestižinius rajonus, žymiąją Malekon alėją, kurioje išlipame, fotografuojame




Gatvės kaip ir pas mus senais laikais- duobės, kuriomis rieda Žiguliukai, įvairiausių amerikietiškų firmų kriošenos