Skaiciau, skaiciau, ir susidare tokia nuomone, kad gerau tureti tai, ka turi negu svajoti ir bandyti kurti nauja gyvenyma

Neaisku, kaip tas gyvenimas susiklostys

Nezinau, gal as esu kazkokia netradiciska, bet man visiskai nepriimtinas toks dalykas, kai gyveni su vyru, bet nejauti jam aistros, meiles, vyras yra geras tevas, mylintis ir t.t neisivaizdoju, kaip GALIMA TAIP GYVENTI

Viena diena sutinki TA, savo vienintele meile, ir, atrodo, gyvenimas tuoj pasikeis, klausi patarimo, bet.... visi tave stabdo, sako- KA TU DARAI

O tu priimi aplinkiniu nuomone, ir... gyveni toliau

Galima padelioti situacijas, kaip kokiam stalo zaidyme-jei as pasielgciau vienaip- rezultatas butu toks, o jei kitaip- kitoks. Man atrodo ( sakau tik savo nuomone), kad zmogus turi kovoti uz savo jausmus ir gyventi jais

Nes kitaip- musu gyvenimas praranda skoni. Mes sulauksim senatves ir neturesim ka prisiminti, liks tik gailestis, kad kazko svarbaus nepadarei laiku

Nezinau, ar aiskiai parasiau, bet manau, kai kas supras