Sveikutės
Ačiū visoms labai už sveikinimus.
Prapuoliau truputi nes daug lakstymėlių apturėjau nuo savaitgalio. Lėkėm su mama ir puske penktadienį į kaimus, pas tetą, poto aš su puske ir kita teta lėkėm dar į kitą kaimuką pas dedukus pasibūt. Ten dar kaip sukando mus kažkas su puske naktį.

Miegojom tokiam vasarnamiuke, atsikėlėm abi spuoguotos kaip velniai.

Kai gryžau į tetos kaimą kuriam mama likus buvo, tai mamulė ir visi kiti ten vos aparpuolio negavo.

Šiandien jau lyg mažėja viskas, pirmas dvi dienas ir naktis su puske galvojom išprotėsim kaip niežėjo visur.
Gimtadienį švenčiu jau nuo savaitgalio. Pradėjau kaimę su giminaičiais, jų draugais, vakar lėkiau pas sese, atbaliavojom su jos vyro šeimyna, šiandien jau atlekiau į centrą, po pietų dramistukai sveikins, rytoj dar vienos centre draugytės gimciukas, darysim jungtinį baliuką, tai šventimo bus jau per akis.
Dar noriu papasakot apie penktadienio kelionės į kaimą pusiaukelę, gan įstrigo smagiai. Laukėm jonavos stoty kaimo autobuso, mes ten linksmai kažka pliurpėm su puske, fotosesijas darėm, tokia mergytė pravažiavo su tėvais vežimėlyje. Bet tokia fainutė, gal kokių 6-7m bet taip irgi drasiai iškėlus galvyte, pasitikinti matės savimi. Na ir netoli mūsų sedėjo tokia senučiukė, žiurėjo žiurėjo ji mus o kaip lipau jau į autobusą išgirdau kaip ji šalia jos prisėdusiai moteriai nusistebėjo, "na ir neįgalūs šiais laikais".

Bet ne su gailesčio gaidele, kaip megsta tokios senutės, o su nuoširdžiu susižavėjimu.

Interpretavau šį pasakymą iš gerosios pusės.

Smagu kad net tokios senutės nebesigailį mūsų o džiaugias matydamos mūsų linksmumą ir drasą.