QUOTE(D*L*K @ 2013 09 12, 12:33)
KTU anglu kalbos "patikra" tik formalumas
kai kuriu papraso isverst tematika, i kuria stoja, i anglu kalba ar kitos smulkmenos, o daugumos tik paklausia "kaip su anglu kalba?"
jei pasako kandidatas tvirtai ir uztikrintai, kad viskas yra gerai, tuo "patikrinimas" ir baigiasi. Bet cia vel gi gali skirtis ir nuo srities, ir nuo komisijos, manau... O MRU testams reikia ruostis jau kur kas rimciau (zinau, nes planuose buvo ir sis universitetas). Taciau tikrai butu idomu suzinoti ir is stojusiuju, kaip is tiesu viskas praeis
(jei neklystu, MRU komisijos su visais testu laikymais bus tik kita savaite).
Paklausinėjau apie VGTU kelių pažįstamų, tai irgi buvo tik formalumas... niekas nieko neklausė
QUOTE(pelėdžiukas @ 2013 09 12, 23:07)
Na, atsakydama tik galiu apgailestauti, kad, matyt, netinkamai išsireiškiau, jei susidarė įspūdis, kad svarstau apie doktorantūrą tik tam, kad gauti dar vieną diplomą...Jei nebūtų jokio intereso, argi tada apskritai verta būti net pradėti studijas toj srity? Ką man duos pirmiausiai magistro baigimas, galiu atsakyti-žinias ir
sugebėjimą jomis naudotis, bent to tikiuosi iš šių studijų. O doktorantūros atveju, jei tęsiu joje, tai tikiuosi ne tapti, o būti tos srities specialistu. Motyvacijos tikrai pakanka, su užsienio kalbomis draugauju pakankamai, trūksta kai kurios elementarios informacijos, kurios trūkumas verčia uždavinėti "tūpus" klausimus. Na, nieko, kas neklausia, tam nieks ir nepasakys, ar ne?
Mano asmenine nuomone
, su bakalauru ar magistru gali eiti darbintis į kažkokią darbovietę ir tas diplomas bus pliusas, daktaro laipsnis minusas nebus, bet tikrai ne visur dirbant jis bus vertas tų 4 metų pastangų ir laiko, išskyrus kokią mediciną, advokatūrą ar jeigu lieki univ.
Na o dėl žinių, tai jas aišku suteikia, bet sugebėjimo naudotis joks laipsnis neįdiegs, čia nuo žmogaus priklauso
QUOTE(Ice @ 2013 09 13, 09:25)
Pvz. mūsų univere (LSMU) nelabai gaunasi "tas natūraliai". Domėtis savo sritimi, žinoma, visada galima ir net reikia, bet norint rašyti straipsnius, reikalinga rimta "medžiaga", o ją gauti būnant tik ikidiplominiu studentu - misija neįmanoma. Sakot dalyvauji "akademinėje veikloje"... O kaip joje dalyvauti, jei išeini iš universiteto, už jo durų dirbti? Todėl toliau gilintis ir "daryti" mokslinį darbą gali tik būdamas akademinės bendruomenės nariu, o juo tampi tik įdarbintas į universitetą ar universitetines klinikas. O šiaip sau niekas nedarbina "žalių", ką tik baigusių. Taigi viskas ir susiveda į tai, kad turi pirmiausia tapti doktorantu, kad būtum įdarbintas klinikinei praktikai, o po to galėtum dirbti ir mokslinį darbą.
Su medicina gal kitaip, pilnai suprantu, bet nekalbėkit apie visas sritis. Po "įprastų" studijų (4m bakalauro, 2m magistro ir t.t.), po magistro tokį "žalią" įdarbina, aišku, dauguma doktorantūroj, nors pas mus buvo ir ne dokt. dirbančių, arba oficialiai kaip ir nedirba, bet "prie chebros"
prisitrina, paskui į kokį projektą paima. Aš dabar irgi lygiai taip pat "prie chebros", nors nesu dokt., o darbas iš kitos srities
prašau pagelbėti tokiai idiotei kaip aš ir atvesti į tiesos kelią 
Iš kitos pusės, visur turi būti draugiškas komunikavimas su vadovu, jei, tarkim, netinka sąlygos. Nemanau, kad esant objektyvioms priežastims, vadovas su botagu lieptų kažką daryti, kas nepriklauso doktorantūrai. 
