Sveikos merginos
teisėta vairuotoja esu gerą mėnesį

deja nuosavo mašiniuko neturiu ir neaišku kada turėsiu, tad tenka laukt kol kas nors "suteiks malonę" ir duos pavairuoti. Dažniausiai tai būna draugas

Nuošaliom gatvėm ir užmiesčio keliais važinėju jau beveik be įtampos, bet miesto tai jetus jetus kaip bijau
Tiesa, vakar vėlai vakare važiavau per patį centrą (veiksmas Kaune), ir į tokią situaciją patekau... Važiuoju neapšviesta gatvele, pralenkiu kažkokį dviratininką, ir toliau sau negreit riedu, nes šaligatvių visai nesimato

Ir tada net nesupratau kas įvyko, draugas sakė sukt ar tai stabdyt, o diedas ant dviračio kad pradėjo staugt: KUR ČIA VAŽIUOJI! Pasirodo jis mane norėjo pralenkt ar pravažiuot, o aš nei per veidrodėlius, nei šonuose VISIŠKAI nieko nemačiau, tas dviratis be šviesų juk. Ir kryptelėjau tikriausiai mašiną arčiau šaligatvio ir vos to diedo nenuskyniau... Nespėjau net sureaguot, kaip mane apstaugė ir nuvažiavo. Po to aišku susinervinau, ne tą bėgį įmečiau, užgesau, vos neapsiverkiau... Norėjau net iš mašinos lipt, bet susiturėjau ir ašaras tramdydama parvairavau iki pat namų. Dar įvažiuodama į pilies žiedą visišką grybą supjoviau...
Žodžiu po vakar mano pasitikėjimas savimi labai smarkiai krito, jaučiuos dar tokia višta kelyje, ypač naktį - nei šaligatvių, net juostų nematau... Draugas ramina, kad važiuoju geriau negu jis po teisių išlaikymo, bet man rodos jis tik paguost mane nori

žinau, kad kitaip nieko nebus, vairuot išmoksiu tik vairuodama, bet dabar atsirado dar didesnė baimė nei anksčiau

Dar aš labai jautriai reaguoju į kiekvieną savo klaidą, ką nors netaip padarau ir noriu šokt iš mašinos bliaudama. Ką man patartumėt, ar važinėt kur mažiau mašinų, kol visai dings baimė ir tik tada važiuot į centrą, ar bandyt rizikuot savo nervais ir šaut tiesiai į miestą?