Pradedančios vairuotojos

Nebijok ir važinek toliau o po ivykio dabar busi atidesne o kuo toliau tuo patirties daugiau ir viskas bus gerai o mašinas galima ir paremontuot bus tvarkingesne

vakar paverkiau biski, kad ziopla vista esu. Vyras nesibare, nes musiske masina, tik vos vos nubrozdinta. Siaip ar taip as pati taip siaubingai jauciuosiu man dabar baisu, ne tiek del saves, nes savisaugos instinktai visuomet suveikia, bet baisu del kitu... regis ir taip atsargiai vaziuoju, i visus veidrodelius ziuriu ir te nors vakar aiskinau, kad nevairuosiu daugiau, nes tik gresme kitiems keliu, na bet siandien ryte nebuvo kur detis, i darba tai rekia

uztai beveik visa valada anksciau isvaziavau is namu, kad tik maziau masinu butu ir nepapulciau i kamscius dabar bent pavyzdingai laiku ir net anksciau darbe busiu.

Mane sis ivykis labai sukrete, kazkaip visai savim nepasitikiu, atrodo kad tikrai pavyzdingai vairuoju, visur dairausi, stebiu kelio zenklus, bet vis baisu, kad kazka praleisiu

bet kartais lėčiau būna tik blogiau nesureikšminkite taip stipriai to, kas atnešė visai nedidelius nuostolius (bent jau kol kas, ir kaip tyrėjas man pasakęs buvo - tai tik daiktai, o ne žmogus)

Niu va kaip nepasisekė. Pagal viska kaltė aiški. Kas iš šalutinio tas ir kaltas. Man panašiai buvo tik aš buvau kitoj barikadų pusėj. Nesvarbu, kad sustoji prie STOP ženklo, reikia dar ir apskaičiuoti ar spėsi pravažiuot ar ne. Jei kaip pati sakai - lėtai neskubėdama važiuoji, tai geriau jau žinok ir neskubėk, praleisk tas mašinas. Aš vat irgi važiavau pagrindiniu, o moteris šalutiniam sustojo prie STOP ženklo, ir kai aš jau ties sankryža buvau - rovė į priekį Gerai, kad spėjau stabdį išmynt, tai tik kampais susibučiavom, o jei nebūčiau stabdžius tai būčiau gavus tiesiai į savo dureles. Atrodo nieko baisaus, bet mano mašiniukui reikėjo 2 tūkst. kad suremontuot.
Tik situacija kiek kitokia buvo tąja prasme, kad moteris manęs net nematė. O nematė todėl, kad apsidairė tik tiesiai ir į kairę, o į dešinę, kur aš atvažiavau ji net nepasižiūrėjo kažkodėl


Mano papildomai pasisamdytas instruktorius pirmom dienom ant manęs vis šaukė, kad su kokiu vėžliu aš mokiausi vairuot. Jis mano koją vis net ranka spausdavo - mynk, mynk!!!! Dar dabar dažnai pajudėdama sankryžose girdžiu jo žodžius - pakilom ir einam, pakilom ir einam... Ne visada labai atsargus ir lėtas važiavimas yra gerai. Kai pajudi prie šviesoforo, ar iš greitėjimo juostos, turi spaust. Kad paskui važiuojančio srauto nestabdytum, nes gali gaut per užpakalį. Taip ir tavo avarinėj situacijoj - būtum greičiau pajudėjus tai nebūtų ir įvykio. Anas juk irgi matyt manė, kad spėsi praeit, neapskaičiavo, kad lėtai judėsi.
Oi kaip aš tave suprantu Aš įvykio metu buvau nekalta ir tai koks liko nemalonus jausmas, juolab su vaiku važiavau, ji iš šoko, iš baimės dust pradėjo
Na bet labai nenusimink, tiesiog nepasiduok tai baimei, kad neužvaldytų tavęs taip, kad vairuot nebegalėtum. Teises juk gavai kažkaip? Vadinasi vairuot kažkiek moki. O vat vairuot gerai - išmoksi su laiku, retas kuris iškart gerai vairuoja.
Evut teisingai sako - tai tik daiktai...

aciu mergaites labai uz padrasinimus per pietus darbo reikalais reikejo vaziuoti, tai jau taip kinkos drebejo sekmingai atvaziavau iki rekiamos vietos, bet visa slapia buvau

Reikes savaitgali prasyt vyro, kad vaziuotume pasivazineti. Kol vairavau su instruktorium, tai viskas gerai budavo, na nesakau, kad vairuodavau kaip profesionale, bet niekada jokiu avariniu situaciju neturejau, masina parkuot irgi sugebedavau, na dabar kai rekia vazineti vienai atrodo nieko nemoku, pvz sankryzoj rekia gi greitai reaguoti, o as kol pamastau kam cia pirmenybe ir tt, kitos masinos pypint pradeda, tada prededu nervintis ir vienu zodziu... as tai cia labiausiai nervinuosi ne del saves, as tai visur spesiu, bet man labai baisu dl kitu, kad as nesudaryciau avarines situacijos, kad beparkuodama nenubrozdinciau kitos masinos. Ir tai siandien, sukau ratus gal 15 min, kol radau tokia siaurute mazute vietele ir dar ant kalniuko jau taip atsargiai spraudziausi, tokia savim patenkinta buvau, kad tilpau, o isvaziuot ijungiau atbulini o masina vis tiek pora cm i prieki pavaziavo, tai "pabuciavau" prieky esancia zalia masina. Net islipau paziureti ko vel pridirbau
regis nieko , bet vis tiek labai nemalonu.

Taip noriu gerai moket vairuot, pasiskaitau sia temele, na visos siek tiek nervinasi ir kartais bijo, bet regis man vienai taip sunkiai einasi

Jau nebezinau, gal vel imt instruktoriu ir vazineti... na kaip ismokt gerai vaziuot, kad nebuciau gresme nei sau nei kitiems.

Po poros valandu reikes namo vaziuot ir per pati pika tikiuosi viskas bus gerai

*badabum*, viskas bus gerai,tik nebijok
pati šiandien pasijutau nevykusia vairuotojo,apipypsinta.. išvažinėjau iš stovėjimo vietos atbulinė eiga,mačiau,jog atvažiuoja automobilis, bet jis buvo toliau,kadangi esu dar lėtoka vairavime, tai kol išvažiavau,įsijungiau pirmą bėgį, ir jau ruošiausi važiuot,man pypsint pradėjo kažkaip nesupratau ką blogo padariau,jeigu mašina būtų prie pat ir būčiau staigiai išvažinėjus atbula,tai būčiau taisyklėm nusižengus, čia gal buvo mano klaida, kad nepaskubėjau? bet aš kažkaip mieliau lėtai pajudėsiu,negu kur nors atsitrenksiu. Bet taip kažkaip nemaloniai nuteikė.. ir moteris už vairo buvo, maniau jos bus pakantesnės, labiau toleruos klevukus jaučiuosi dar tokia nevykus vairuotoja,labai stengiuosi netapti liūtimi ar bėda kelyje patyrusiems vairuotojams, bet visko būna juk mokausi dar.. o tas pypsinimas nieko gero neduoda

as irgi bijau parkuotis

na va sekmingai grizau namo neikam i sona neivaziavau, nepagesau, masinos sonai nenubrozdinti

bet negalejau ivaziuoti i kiema, nes mano pultelis neveike ir vartai neatsidare dievazi pradedu galvot, kad man si savaite kazkokia uzburta

na ka tfu tfu tfu per kairi peti, tikiuosi, kad mano nelaimes baigesi ryt griebsiu vyra ir vaziuosim parkuotis, reikes pervaziuot visus miesto ziedus ir kitas nesamoningas sankryzas, bei pasipraktikuoti kaip pradeti vaziuoti pries kalniuka, nes nelabai moku naudotis rankiniu ir visuomet bijau, kad nuriedesiu atgal, o jei dar kokia masina uz manes stovi, tai visai siaubas

Beje norejau paklausti kaip jus darot, na kai parkuojates ir reikia issiprausti i kokia siaurute vietele ir jei dar kalniukas, na kartais masina pati bent pora cm pavaziuoja... na kaip man per pietus buvo, ijungiau atbulini o pries vaziuodama atgal masina dar i prieki siek tiek pavaziavo, parvaziavus namo gerai apziurejau ta savo vargse masinyte, pasirodau stumtelejau as priesais stovejusia zalia masina, nes ant manosios numerio yra tokia zalia demele, reiskias as ja biski brukstelejau

Saunuole, kad nebijojai vel sestis uz vairo

Pasakysiu žiauriai, bet nepyk, tą patį galvočiau ir apie save - jau tikrai daugoka tokių negerumų Reikia mokytis tau, nes dievaži nervai visai pašlis nuo tokių nesąmonių. Aš tavo vietoj imčiau instruktorių. Jei pabučiavai kitą mašiną - vadinasi per arti buvai prisiparkavus. Išmoksi visko, parkuotis, jausti gabaritus, bet ne kitų saskaitą tą reik daryt. Todėl imk už pakarpos saviškį, imk instruktorių, drąsos sau ir pirmyn. Aš manau, kad gali būti ir taip, jog nesi tokia beviltiška, bet pati tuo gali patikėti ir tada kaip tyčia vis visokios smulkmenos kaišios pagalį į ratus. Žinai kaip būna - kol manai, kad negali tol ir negalėsi.
Tu ne Lietuvoj? O kur? ir ar pas jus kaip nors pažymimi žali vairuotojai, kaip pas mus lapais?


Kaip ten sakei? Badabum? Tai va - tau ir pačiai badabum ir tu nesijauti kliūtimi kely
O jei rimtai tai pamenu kai dar mokiausi vairuot skaičiau tokį bairį, pasakojimą kaip moteris mokosi vairuot ir kaip palaipsniui, laikui bėgant pradeda keistis požiūris į save ir kitus vairuotojus. Maniau - nu jau tikrai su manim taip nebus. Ale vat ir keičiasi Ir tu pati nepajusi kaip po truputį pradėsi galvot, kad jau gerai vairuoji, kad kiti žiopliai blogai vairuoja ir ko jie stabdo eismą, ir taip toliau ir panašiai. Nesakau, kad pasidarysi netolerantiška ar erelis. oi ne, tikiuosi, kad ne Tik sakau, kad greit nustosi galvot kaip naujokė ir pradėsi situaciją vertint kitaip
Aš atsimenu irgi labai nesmagiai pasijausdavau kai kas nors pypindavo, ar nepraleisdavo, dabar jau žiūriu kitaip - arba tikrai asilas pypina nes mato, kad aš žalialapė, arba pasielgiau negerai ir ačiū Dievui, kad pakako PYP, o ne BUM


Užjaučiu, kad nepasisekė Bet kita vertus - susimąstyk, vadinasi negerai parkavaisi. Juk nenorėtum pati rast ant savo mašinos kažkieno kito dažų ar kokį įlenkimą, nubrozdinimą Geriau palik didesnį atstumą, ypač ant kalniuko. Juolab žinodama savo vairavimo įgūdžius. Bus pačiai ramiau ir nuotaikos negadins tokie incidentai.
Nenusimink, nenuvertink savęs ir jokiu būdu nevažiuok į gatvę su tokiu nusiteikimu - kad tik ko nepridaryčiau.
Jez, kaip įkvėpt pasitikėjimo savimi Gal taviškis labai tave kritikuoja kai vairuoji? Ar jis ramiai tau paaiškina ką reikia? O gal tikrai turi galimybių pasisamdyt instruktorių? Nors jeigu anksčiau gerai su instruktorium sekėsi

Masina pazymeta, kad dar "nemoksa" ir zenkla didziausia uzsidejau, kad visi is tolo matytu, kad neseniai issilaikiau teises.

Su instruktorium puikiausiai vaziavau, teises issilaikiau is pirmo karto, per egza idealiai vairavau. Is dalies pasiseke, nes vaziavau mintinai zinomu marsrutu.
Tas pats ir kai su vyru vairuoju, na jis kartais parekia, bet tik tuomet kai tikrai kokia nesamone padarau. As savim nepasitikiu kai viena vaziuoju, su vyru irgi normaliai vaziuoju, nes zinau, kad jis sedi salia, blogiausiu atveju jei pasimesiu tai sukomanduos ka daryti

O su parkavimusi, tai cai pas mus tiek masinu ir laaaabai mazai vietu, visi baisiai susigrude, tad deja pasirinkimo nera, reikia masina statyt ten, kur yra vietos.

Teises laikiau mazesniame mieste, o dabar vairuoju viename didziausiu europos didmieciu, kur gyventoju ne vienas milijonas ir ne du...

nu bet jau šiandien tokį lapuotą vaikiną pamačiau kely, kad nu žinot... ne, nu po to susimąsčiau, gal vaikinukas labai neseniai teises gavo, bet nu taip elgtis kely... kaži kaip jam davė jas iš vis...
važiuoju sau iš kiemo į kairę, viskas normaliai ir po to reikia sukt į dešinę, ir gaunasi, kad Šilutės plento pirmoj juostoj atsiduri. na prieš mane važiuoja lapuotas, pasuka į dešinę, pasuku aš, nes nėra mašinų. ir tik ant stopų šiek tiek pavažiavus, nes vaikinas trijų juostų kelyje pasimetė, kur jis nori važiuoti ir sustojo toj pirmoj juostoj, priekį iškišęs į antrą... po truputį rieda, o mašinų srautą iš galo paleido šviesoforas, o tas vis mėtosi per tas dvi juostas. nu ***** papypinau aš jam truputį, tai kaip krūptelėjo, kaip nešė mieles iš tos pirmos juostos į antrą ir toj maltis pradėjo nu bet siaubas visai... dar tiek to, jei viskas vyksta tada, kai iš galo neparlekia mašinų srautas, bet dabar tai vyko ~pusę šešių, kai mašinų Šilutės plente (Klaipėdoj) tikrai nemažai...
Papildyta:


aš kažkaip dabar irgi jau taip mąstau, kad nu *****, kaip kai kurie lapuoti vairuoja, nu tikrai va kad ir papasakojau, tokių kuriozų padaro... bet ir šiaip vis tiek tokios mintys ateina tik su praktika, nes atsiranda daugiau nei pas tuos, apie kuriuos blogai pradedam galvot... kad ir dabar, grįžau namo, jau buvo tamsu (prieš devynias). vieta kieme po langais grynai, bet nu tikrai pažinodama save sakau - prieš kelis mėnesius nestatyčiau, nes bijočiau nuvaryt mašinoms šonus (pilnas kiemas mašinų, tik ta vieta kaip specialiai man palikta ), o dabar tiesiog primečiau, kad įtilpsiu ir viskas - vuolia, ramiai tiesiu keliu į laiptinę ir namo