Avinėlių tylėjimas.

#121
QUOTE(Medinis @ 2009 08 07, 23:58)

Oi ne... Aš žinau kodėl užsidedu rožinius ir kada man juos užsidėti. Kartais susierzinu dėl to, bet žinau, kad susierzinimas dirbtinis - negaliu pripažinti, jog yra taip, kaip yra.


Kaip jūs sukeliat dirbtinį susierzinimą? ir ar nebandot savęs jau seniai kažkuo įtikint?

Aš atsiprašau, kad taip knaisiojuos ir uždavinėju klausimus...Jūs labai lakoniškai atsakinėjat. Tik tai, kas būtina. Labai apgalvotai. Kabinat plakatus. (Plakatas ne ta prasme, kad rėksminga, o ta, kad informacija labai glausta ir tikslinga). Įdomu žvilgtelt ir į eskizus. Kaip ateita iki to. Visko nepapasakosit. Ir visgi...
Atsakyti
#122
QUOTE(Peliauckų Jadzė @ 2009 08 08, 00:03)
Kaip jūs sukeliat dirbtinį susierzinimą? ir ar nebandot savęs jau seniai kažkuo įtikint?

Prisimenu, arba susigalvoju kažką, kas man turėtų būti svarbu. Tuomet juk galima piktintis, kad kiti arba aš nesame tokie.
Įtikinti.. Gal... Bet ne visada... Nors gal... Kai giliai lendi į save, tai randi patvirtinimą bet kam.
Tiesiog gyvenu taip, kaip moku. Ir bijau mokytis toliau.
Atsakyti
#123
QUOTE(Medinis @ 2009 08 08, 00:09)
Prisimenu, arba susigalvoju kažką, kas man turėtų būti svarbu. Tuomet juk galima piktintis, kad kiti arba aš nesame tokie.


O ką tuo maskuojat? Abejingumą?

QUOTE
Ir bijau mokytis toliau.


Kodėl bijot? bijot permainų? Bijot išeiti iš dabartinės komforto zonos?
Atsakyti
#124
QUOTE(Peliauckų Jadzė @ 2009 08 08, 00:14)
O ką tuo maskuojat? Abejingumą?
Kodėl bijot? bijot permainų? Bijot išeiti iš dabartinės komforto zonos?

Negyvenimą.
Taip.
Atsakyti
#125
QUOTE(Medinis @ 2009 08 08, 00:15)
Negyvenimą.
Taip.


Kažkas nemažą skylę jumyse pramušė. Tą pačią tuštumą.
Išėjęs už komforto zonos rizikuojat tik vienu - vėl patirti gyvenimą.
Atsakyti
#126
QUOTE(Peliauckų Jadzė @ 2009 08 08, 00:19)
Išėjęs už komforto zonos rizikuojat tik vienu - vėl patirti gyvenimą.

Aš puikiai tai žinau. Nemėgstu rizikuoti.
Atsakyti
#127
QUOTE(Medinis @ 2009 08 07, 23:25)
Aš puikiai tai žinau. Nemėgstu rizikuoti.

Megstas tik suplanuoti rizika.
Atsakyti
#128
QUOTE(Mintibutė @ 2009 08 08, 00:26)
Megstas tik suplanuoti rizika.

Mėgstu suplanuotą riziką.
Neužsiciklinkim ties manim.
Jaučiuosi kaip po orgazmo... Toks malonus atsipalaidavimas... Aš ilgėjausi tokios temos.
Atsakyti
#129
Skausma patiriu l.retai.tiesiog patirtis l.aukstai iskele skausmo slenksti.dazniausiai jauciu baime,pykti,laidotuviu atveju susitaikyma.pries keleta metu mire mano senele,su kuria buvom l.artimos.senele visa gyvenima lakste su kelnem,surukydavo 2-3 pakelius per diena,dirbo gydytoja ir turejo ganetinai ciniska poziuri i viska.daug metu mes sededavom rukydamos ir kalbedamos valandu valandas apie viska.kai ji mire skausmo nejauciau,gal but tai leme pacios seneles poziuris i mirti.pries mirti ji dalykiskai sutvarke visus savo reikalus ir pareiske,kad labiausiai bijojo Alzhaimerio,taip nenutiko,taip,kad ner ko sielotis jai mirstant.
Jeigu jau patiriu skausma,tai su visais fiziologiniais pokyciais-krato saltis (net karsciausia vasaros diena)nuo maisto pykina.o pasveikstu-tiesiog iseidama.net nzn kaip tai apibudinti:gal saviapgaule,neigimu.itikini save,kad viskas vyksta ne tau ir taip nebuvo.
Atsakyti
#130
QUOTE(Medinis @ 2009 08 08, 00:29)
Jaučiuosi kaip po orgazmo... Toks malonus atsipalaidavimas... Aš ilgėjausi tokios temos.


Ir senbuviai neissiseme, diskutuot nepavargo, ir atsakymai ne visi dar rasti wink.gif
Atsakyti
#131
QUOTE(due drops @ 2009 08 08, 00:39)
patirtis l.aukstai iskele skausmo slenksti.


Cia tikriausiai atsakymas i temos klausima..Ismokti visiskai nejausti neimanoma.. Kartais gali taip atsitikt, bet tokiai busenai tada priskiriama diagnoze.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo waterly: 08 rugpjūčio 2009 - 08:42
#132

galų gale aš nebešvepla smile.gif . Aš nežinau ar aukštai iškeliam skausmo kartelė, ar ją galima iškelti aukštai, nuleisti žemai. Vargu. Mane gyvenimas mokė augintis skūrą, kaupti išmintį ir okėti atpažinti ir įvardinti spręsti. Skausmas turi įvairias formas, kartais tik po tam tikro laiko supranti, kad tau skaudėjo, tebeskauda. Neiškart visa tai. Ar pačiose laidutuvėse skauda? Greičiausia ne. Tam nesuprantamų žmonių būty, kur vienas už kitą stengiasi būti reikšmingesnis kaip įmanoma labiau stengiesi susirasti tą vietą erdvėje ir savyje, kad galėtum pabūti vienas, susivokti kas įvyko ir ką tai reiškia tau pačiam. O dianozės, na jos tegu pabūna kitur ir kitam kartui.
Atsakyti