Avinėlių tylėjimas.

#145
QUOTE(waterly @ 2009 08 08, 13:22)
Man cia pasidare per daug sunku. Ne taip norejau pasiekti, ne tokiu keliu. Nenoriu draskyt senu zaizdu. Uzuojauta visoms ir sekmes, kurios sugebes istverti sia tema iki galo  4u.gif


nepasitraukit, pabūkit. Su jumis įdomu, lengva ir paprasta.
Atsakyti
#146
QUOTE(wit @ 2009 08 08, 13:11)
man yra analogiškai. Tačiau labai labai ilgai delsiu kol priimu tokį sprendimą. Ir manau, kad tik todėl, kad bijau skausmo. ir net ne to, kad skaudės man, o dėl to, kad žinau,kad skaudės kitam. nuo to, ką aš nuspręsiu.


Aš tokius sprendimus irgi priimu ne staiga. Daug galvoju. Ilgai galvoju. Ir pliusus, ir minusus. Išeitis įvairias. Galimybes. Kitiems iš šono gali atrodyti, kad staiga, bet iš tiesų tai būna viduje nueitas ilgas kelias.

QUOTE(BRAŠKĖ68 @ 2009 08 08, 13:17)
4u.gif  ne skausmo bijau .......nesupratimo.....nenoro suprasti , kitam atrodo , o kam man tavo skausmas , turėk jį , ir net nesidalink , nes nuo tavo skausmo man sunku .......
gyvenkit mergiukai lengvai , be skausmo.........
bet jum toli iki suvokimo koks ištikrųjų mus supantis pasaulis , ir grožis , nes mes žiūrim net skirtingai  biggrin.gif  sėkmės  4u.gif


BRAŠKE68, skaičiau tavo pirmąją žinutę 4u.gif Paskui galvojau. Nes ką beparašytum, viskas atrodo tušti žodžiai. Tikintis žmogus galbūt randa paguodą tikėjime. Netikintis gal randa tikėjimą arba dar labiau jį praranda...Be kaltės kalti. Mano tėvelio mama mirė, kai jam buvo penki metai. Ją ganykloj nutrenkė žaibas. Niekad apie tai daug nekalbėjo. Visai neseniai jis pasakė man pasakė, kad jie su seseria abu tądien karves ganė. Užėjo labai stipri liūtis, ir mama atėjo juos namo paleist, pati vietoj jų pasiliko. Iš to, kaip dėliojo žodžius, supratau, kad visą gyvenimą gyvena su mintim, kad jei būtų likę patys tas karves paganyt, gal būtų turėję mamą...Be kaltės kalti. Užsidedam tą naštą, o gal mums ją uždeda ten, aukščiau, nežinau.
Sėkmės ir tau...
Atsakyti
#147
Taip...tik moterys,kasdien besikapstančios savo jausmų savartyne,gali tiek išplėtoti tokią individualią temą...
Atsakyti
#148
QUOTE(GalBut @ 2009 08 08, 14:53)
Taip...tik moterys,kasdien besikapstančios savo jausmų savartyne,gali tiek išplėtoti tokią individualią temą...


Dauguma statistinių vyrų su pasimėgavimu įstengia žvelgt tik į nuogą moters kūną. Nuoga moters siela juos šokiruoja, ar ne ?
Atsakyti
#149
QUOTE(GalBut @ 2009 08 08, 14:53)
Taip...tik moterys,kasdien besikapstančios savo jausmų savartyne,gali tiek išplėtoti tokią individualią temą...

Tokia ir yra žmogaus esmė - keliaujant per gyvenimą, atlikti kasdienes įprastas funkcijas ir tuo pačiu nuolat kapstytis savo viduje, bandyti paaiškinti, įprasminti savo egzistavimą. Kodėl jus taip baugina moterų žmogiškumas? rolleyes.gif
Atsakyti
#150
QUOTE(BRAŠKĖ68 @ 2009 08 08, 13:17)
4u.gif  ne skausmo bijau .......nesupratimo.....nenoro suprasti , kitam atrodo , o kam man tavo skausmas , turėk jį , ir net nesidalink , nes nuo tavo skausmo man sunku .......
gyvenkit mergiukai lengvai , be skausmo.........
bet jum toli iki suvokimo koks ištikrųjų mus supantis pasaulis , ir grožis , nes mes žiūrim net skirtingai  biggrin.gif  sėkmės  4u.gif


kiekvienam kažką skauda, iekvienas mes sau pats pačiausiausias. Dalintis skausmu...o kam, jis tuščias, bukas ,siauras. Galų gale jis tik mano, ir tik mano. Iš jo išaugsiu arba neišaugsiu aš ir niekas kitas. Niekas iš jo nepasimokys, niekas jo neiškentės.
Aš nežinau ar man toli ar man arti iki suvokimo apie supantį pasaulį, aš žinau kad man nebesunku būti būti čia ir dabar, šitoj vietoj ir šitam laike. Ir man yra gerai. Aš žinau, kad kiekvienas iki visų atsakymų turi ateiti pats. Neseniai supratau, kad nereikia nieko raginti ar skubinti, kad kiekvienas turi judėti savo tempu per gyvenimą, ir savo keliu.
Atsakyti
#151
Noriu paklaust ax.gif Kalbėjot apie tuštumą kažko netekus. Man neteko patirti, bet įdomu. Ar tai tikrai tuštuma? Na kaip kokia juoda skylė? O gal kaip tik tai (kaip čia suformulavus) atviruma? Ta prasme, kaip laukas, išvalytas nuo materialių daiktų, kurie neberūpi, ir kuriame nebėra žmonių, kurie rūpėjo, kuriuos mylėjote ir jų nebeliko, nebėra visų tų objektų, apie kuriuos kasdieną sukdavosi visos mintys ir veiksmai. Tai ar ta tuštuma-atviruma ir nėra tikrasis, grynasis žmogaus gyvenimas, toks, koks jis iš tikrųjų yra?
Atsakyti
#152
Kaip tema besivadintų, finalas visų vienodas.
Skiriasi tik pirmieji trys puslapiai... (Blondinas Nr. 128)

P.S. O kaip gi toks išminties lobis tokioj kultūringoj temoj mane užliejo? Šiandien žiūrėjau LTV aukso fondą. Videofilmas, pastatytas pagal Avyžiaus "Chameleoną". Neištikimybė. Turiu knygą, reiks susirast. Statytas jis kokiais 1979? Ir ten skambėjo dvi dainos. Frank Duval "Face to the wind" Ir "When your were mine". Norėjau pasidomėt kas buvo Duvalis, ką sukūręs, jo muzika man patinka. negrabnai suvedus "frank Diuval" googlas, ketvirtąją nuoroda išmetė vieną jau prirašytą Blondino temą. Į mano pačios pasisakymą....

Arba viskas ratu, ir viskas į ten pat, arba gyvenimas yra labai didelė ir skausminga tuštuma. Taip. <Copacabana>. Gyvenimas tuščias. Ir net skausmu jo neužpildysi.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo suntea: 08 rugpjūčio 2009 - 18:46
#153
Aš ne veltui rašiau, kad svetimos skyrybos nejaudina... Kodėl jaudina savos? Ar artimojo mirtis. Ar galima padaryti, kad ir šie nejaudintų/neskaudėtų? Aš manau, kad galima.
Tik prieš tai pasirinkti reikia. Kas tau svarbiau.
Atsakyti
#154
QUOTE(Medinis @ 2009 08 08, 19:35)
Tik prieš tai pasirinkti reikia. Kas tau svarbiau.


Nejausti skausmo, nebejausti ir džiaugsmo. Nebesidžiaugti, nebemylėti. Būti lietiniu blynu su mėsos įdaru. Nebebūti žmogumi. Egzistuoti. Ar gyventi.
Atsakyti
#155
QUOTE(suntea @ 2009 08 08, 19:53)
Nebesidžiaugti, nebemylėti. Būti lietiniu blynu su mėsos įdaru. Nebebūti žmogumi. Egzistuoti. Ar gyventi.

Arba lėtai / greitai išprotėti nuo skausmo, sėsti ant adatos, pjautis venas ar šokti nuo stogo.
Atsakyti
#156
QUOTE(Medinis @ 2009 08 08, 19:57)
Arba lėtai / greitai išprotėti nuo skausmo, sėsti ant adatos, pjautis venas ar šokti nuo stogo.


Nuo skausmo? Išprotėti? Man neskaudėjo. Man buvo tik liūdna.
Atsakyti