Avinėlių tylėjimas.

#133
QUOTE(alfija @ 2009 08 08, 10:37)
galų gale aš nebešvepla smile.gif . Aš nežinau ar aukštai iškeliam skausmo kartelė, ar ją galima iškelti aukštai, nuleisti žemai. Vargu. Mane gyvenimas mokė augintis skūrą, kaupti išmintį ir okėti atpažinti ir įvardinti spręsti. Skausmas turi įvairias formas, kartais tik po tam tikro laiko supranti, kad tau skaudėjo, tebeskauda. Neiškart visa tai. Ar pačiose laidutuvėse skauda? Greičiausia ne. Tam nesuprantamų žmonių būty, kur vienas už kitą stengiasi būti reikšmingesnis kaip įmanoma labiau stengiesi susirasti tą vietą erdvėje ir savyje, kad galėtum pabūti vienas, susivokti kas įvyko ir ką tai reiškia tau pačiam. O dianozės, na jos tegu pabūna kitur ir kitam kartui.


Bandau isivaizduot, surast pavyzdi kaip buna, kai skauda tau nezinant..Gal skausmas buna uzmaskuotas kito jausmo pavadinimu? Pykciu? Ar nesaminingai prieinam prie tikrojo jausmo pavadinimo, ar tikslingai to siekiam.. Bet as matau vistiek ta pati buda su tuo susitaikyt - isskaidyt, analizuot, tyrinet, suprast. Nezinau ar gali skaudet nezinant ir nezinant praeit, bet manau vistiek liks pasekmes, kurias norint pasalint teks vistiek analizuot, prisikapstyt prie pradzios.

Cia toks prastas palyginimas.. pirmas soves i galva smile.gif Buna zmones pedantai. Negali ramiai gyventi, kol viskas nera sudeliota i savo vietas, buna kuriems netvarka nekliudo. Jie nedaro is to dideles problemos, jiems tai nera aktualu. Kai reik ka nors surast - jie tiesiog ieskodami atkasa, nekeldami problemos. Kai kurie gyvena savo susikurtoje betvarkeje, ir tik joje jauciasi komfortiskai. As turbut priklausau tam pedantu tipui biggrin.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo waterly: 08 rugpjūčio 2009 - 10:04
#134
Gyvenime save priskiriu pedantams,bet jausmuose,ju analizeje - chaosas. Nereikia man ieskoti skausmo priezasciu,nesinori.Jei rasiu kur skausmo saknis,man tai nepades jos israuti.
Ar skauda per laiduotuves? Idomus klausimas.Gal,jei laiduotuves prognazuotos ( liga,senatve),tai tada jau skauda ir pries jas,gal tada netgi ateina savotiskas palengevjimas.Bet jei netektis,kaip perkunas is giedro dangaus? Ar iskart skauda?
Atsakyti
#135
Kai skausmas aišku iš kur kyla. Kai tave pjauna žmogaus santykis belikęs į tave. Ne toks, kaip tu norėtum, ne toks, kaip tu tikiesi. Kokį bendravimą renkatės su tuo žmogumi? Tiksliau, kokia forma parodot, kad Jums jau geriau jo nematyt? Kaip, jei reikia išliejat pyktį? Ar Jums negėda pasirodyt, kad įsiskaudinot? Ar Jums negėda leisti žmogui suprasti, kokia likau menka ir liūdna po skyrybų.
Atsakyti
#136
QUOTE(waterly @ 2009 08 08, 10:57)
Bandau isivaizduot, surast pavyzdi kaip buna, kai skauda tau nezinant..Gal skausmas buna uzmaskuotas kito jausmo pavadinimu? Pykciu? Ar nesaminingai prieinam prie tikrojo jausmo pavadinimo, ar tikslingai to siekiam.. Bet as matau vistiek ta pati buda su tuo susitaikyt - isskaidyt, analizuot, tyrinet, suprast. Nezinau ar gali skaudet nezinant ir nezinant praeit, bet manau vistiek liks pasekmes, kurias norint pasalint teks vistiek analizuot, prisikapstyt prie pradzios.



Neanalizuoji, neieškai, nenori suprasti, manai kad tau viskas gerai, saviapgaulė, kol nesusiduri iš naujo su tuo pačiu ir tada sakai skauda. Arba po kiek laiko imiesi analizės. Arba ilgai neigi, kad tau neskauda, sakai aukšta kartelė, stora skūra, neprisileidi. Arba kaip <Medinis> darai.
Ar liks pasekmės, pasekmės liks, bet jei nebus noro analizuot, baimė analizuot, visada rodysi pirštu į itus ir sakysi - jie pilni problemų, jis kiaulė. Ar tai kažkas vadins savo skausmo pasekmėm- vargu. Niekas nenori būti silpnas, skaudantis, pavargęs. Dažniausia net savo akyse.
Jausmai lentynėlese, ne , aš sutinku su Jadze, jie ten nebūna. Jų nei padėsi, nei jais pasigrožėsi, išdėlioti po stalčius, lentynas- uždaryti. Jie nereikalingi. Įsivaizduoji, kai kažkoks jausmas lieka už spynos, senos ir surūdijusios. Patirtis? Neigiama? Atbukimas?Cinizmas? Kas iš to buvimo lentynoj išauga?
Atsakyti
#137
QUOTE(alfija @ 2009 08 08, 11:50)
Patirtis? Neigiama? Atbukimas?Cinizmas? Kas iš to buvimo lentynoj išauga?


Nesupykit niekas... Pirma sovusi mintis - Medinis.

Tai nera nei gerai, nei blogai. Tai pasirinktas kelias,poziuris. Kauke. Ji tiek pat gera kaip ir klauno kauke. Kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Tiek geras, kiek gera del to yra jo pasirinkejui.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo waterly: 08 rugpjūčio 2009 - 11:04
#138
QUOTE(suntea @ 2009 08 08, 11:27)
Kai skausmas aišku iš kur kyla. Kai tave pjauna žmogaus santykis belikęs į tave. Ne toks, kaip tu norėtum, ne toks, kaip tu tikiesi. Kokį bendravimą renkatės su tuo žmogumi? Tiksliau, kokia forma parodot, kad Jums jau geriau jo nematyt? Kaip, jei reikia išliejat pyktį? Ar Jums negėda pasirodyt, kad įsiskaudinot? Ar Jums negėda leisti žmogui suprasti, kokia likau menka ir liūdna po skyrybų.


Nežinau. Matyt, esu iš tų žmonių, kurie dažniau patys diktuoja santykių pobūdį, nei priima jiems kitų primestą. Nesakau, kad išsyk. Pradžioj stebi, analizuoji, ieškai rakto. Kai randi - prisitaikai santykius pagal save. Net jei jie ir ne iš pačių maloniausių. Manęs niekas nepaliko (neišsižadu - gal dar paliks...), aš pati išeidavau pirma. Labai gerai pajuntu pabaigos pradžios momentą...Ir nelaukiu agonijos. Galbūt žiauru. O gal ir ne. Kai skyriausi su pirmu vyru, jis paklausė, kodėl aš taip viską vienu ypu. Atsakiau: "Ar tau geriau būtų, kad ranką pjaučiau peiliu, ar kad kirsčiau kirviu?" Jis suprato. Galbūt taip aš suprantu gailestį žiaurume. Kaip parodyt, kad nenori matyti, arba kad daugiau jau nieko nebebus?...Aš tą sakydavau labai atvirai, konkrečiai ir ramiai. Be pykčio...Bet...Tai turbūt buvo suvokiama kaip deklaracija. Vyrai mėgėjai sugrįžt ir vaikščiot ratais. Kol nepamato, kad jų vieta jau užimta kito.
Atsakyti
#139
QUOTE(waterly @ 2009 08 08, 11:56)
Nesupykit niekas... Pirma sovusi mintis - Medinis.

Tai nera nei gerai, nei blogai. Tai pasirinktas kelias,poziuris. Kauke. Ji tiek pat gera kaip ir klauno kauke. Kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Tiek geras, kiek gera del to yra jo pasirinkejui.


biggrin.gif aš tai ir sakiau kitais žodžiais, bet tą patį. Iš to išauga Medinis. Norėjau kad tai pasakytų garsiai kažkas kitas. Ačiū.
Gyvenimas kažkada parodo gerai ar blogai kaukė, yra svarbu tik, kad nukritus kaukė neįskaudintų nei savęs nei kitų.
Atsakyti
#140
QUOTE(alfija @ 2009 08 08, 12:25)
biggrin.gif aš tai ir sakiau kitais žodžiais, bet tą patį. Iš to išauga Medinis. Norėjau kad tai pasakytų garsiai kažkas kitas. Ačiū.
Gyvenimas kažkada parodo gerai ar blogai kaukė, yra svarbu tik, kad nukritus kaukė neįskaudintų nei savęs nei kitų.


va ir galvoju, kodel man taip greit gavosi biggrin.gif Abi to paties siekem, tik kiekviena del savu priezasciu. Aciu ir Jums 4u.gif
Atsakyti
#141
QUOTE(alfija @ 2009 08 08, 10:50)
Neanalizuoji, neieškai, nenori suprasti, manai kad tau viskas gerai, saviapgaulė,


Nebutinai - gali puikiai zinot,kad tau skauda,tik neiskai ir neanalizuoji - lauki,kol atbuks skausmas ir laikas uzgydis.Tai nera saviapgaule.
QUOTE(Peliauckų Jadzė @ 2009 08 08, 11:12)
Labai gerai pajuntu pabaigos pradžios momentą...Ir nelaukiu agonijos.

O kiek daug musu laukia....kencia,gyvena kancioj...pykstasi sirdis su protu,kol sporgsta.O ir susprogus,nemazai uzgniauzia ir kankinsi toliau.Zino kodel,zino uz ka,zino del ko - bet nestabdo skausmo.
Atsakyti
#142
QUOTE(Peliauckų Jadzė @ 2009 08 08, 12:12)
Nežinau. Matyt, esu iš tų žmonių, kurie dažniau patys diktuoja santykių pobūdį, nei priima jiems kitų primestą. Nesakau, kad išsyk. Pradžioj stebi, analizuoji, ieškai rakto. Kai randi - prisitaikai santykius pagal save. Net jei jie ir ne iš pačių maloniausių. Manęs niekas nepaliko (neišsižadu - gal dar paliks...), aš pati išeidavau pirma. Labai gerai pajuntu pabaigos pradžios momentą...Ir nelaukiu agonijos. Galbūt žiauru. O gal ir ne. Kai skyriausi su pirmu vyru, jis paklausė, kodėl aš taip viską vienu ypu. Atsakiau: "Ar tau geriau būtų, kad ranką pjaučiau peiliu, ar kad kirsčiau kirviu?" Jis suprato. Galbūt taip aš suprantu gailestį žiaurume. Kaip parodyt, kad nenori matyti, arba kad daugiau jau nieko nebebus?...Aš tą sakydavau labai atvirai, konkrečiai ir ramiai. Be pykčio...Bet...Tai turbūt buvo suvokiama kaip deklaracija. Vyrai mėgėjai sugrįžt ir vaikščiot ratais. Kol nepamato, kad jų vieta jau užimta kito.

man yra analogiškai. Tačiau labai labai ilgai delsiu kol priimu tokį sprendimą. Ir manau, kad tik todėl, kad bijau skausmo. ir net ne to, kad skaudės man, o dėl to, kad žinau,kad skaudės kitam. nuo to, ką aš nuspręsiu.
Atsakyti
#143
4u.gif ne skausmo bijau .......nesupratimo.....nenoro suprasti , kitam atrodo , o kam man tavo skausmas , turėk jį , ir net nesidalink , nes nuo tavo skausmo man sunku .......
gyvenkit mergiukai lengvai , be skausmo.........
bet jum toli iki suvokimo koks ištikrųjų mus supantis pasaulis , ir grožis , nes mes žiūrim net skirtingai biggrin.gif sėkmės 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo BRAŠKĖ68: 08 rugpjūčio 2009 - 12:37
#144
Man cia pasidare per daug sunku. Ne taip norejau pasiekti, ne tokiu keliu. Nenoriu draskyt senu zaizdu. Uzuojauta visoms ir sekmes, kurios sugebes istverti sia tema iki galo 4u.gif
Atsakyti