QUOTE(suntea @ 2009 08 08, 20:02)
Nuo skausmo? Išprotėti? Man neskaudėjo. Man buvo tik liūdna.
Ar labai liūdna? Ar jautėte, kad už dar trupučio liūdesio - palata su durim be rankenų?
QUOTE(Medinis @ 2009 08 08, 20:05)
Ar labai liūdna? Ar jautėte, kad už dar trupučio liūdesio - palata su durim be rankenų?
Palata taip ar taip buvo garantuota. Nepasirinkus liūdesio, o ramią agoniją pasroviui, irgi.
p.s. Ir kuo toliau mąstau, tuo labiau suprantu, kad nepasirinkus nutraukti santykius ir liūdėti, išprotėt grėsė labai realiai. Tai buvo dviejų gyvenimų gyvenimas. Aš norėjau būti kita moterim. Tas žaloja labiau ir perauga į šizofrenija, nei depresija.
QUOTE(suntea @ 2009 08 08, 20:07)
Palata taip ar taip buvo garantuota. Nepasirinkus liūdesio, o ramią agoniją pasroviui, irgi.
Šito niekada nesužinosit(-siu). Galit paklausti tų, kurie ten, arba jau išėjo. Kaip manot - kurių daugiau? Tų, kurie jaučia per stipriai, ar tų, kurie jaučia per silpnai?
QUOTE(Copacabana @ 2009 08 08, 18:00)
Noriu paklaust 
Kalbėjot apie tuštumą kažko netekus. Man neteko patirti, bet įdomu. Ar tai tikrai tuštuma? Na kaip kokia juoda skylė? O gal kaip tik tai (kaip čia suformulavus) atviruma? Ta prasme, kaip laukas, išvalytas nuo materialių daiktų, kurie neberūpi, ir kuriame nebėra žmonių, kurie rūpėjo, kuriuos mylėjote ir jų nebeliko, nebėra visų tų objektų, apie kuriuos kasdieną sukdavosi visos mintys ir veiksmai. Tai ar ta tuštuma-atviruma ir nėra tikrasis, grynasis žmogaus gyvenimas, toks, koks jis iš tikrųjų yra?
Kalbėjot apie tuštumą kažko netekus. Man neteko patirti, bet įdomu. Ar tai tikrai tuštuma? Na kaip kokia juoda skylė? O gal kaip tik tai (kaip čia suformulavus) atviruma? Ta prasme, kaip laukas, išvalytas nuo materialių daiktų, kurie neberūpi, ir kuriame nebėra žmonių, kurie rūpėjo, kuriuos mylėjote ir jų nebeliko, nebėra visų tų objektų, apie kuriuos kasdieną sukdavosi visos mintys ir veiksmai. Tai ar ta tuštuma-atviruma ir nėra tikrasis, grynasis žmogaus gyvenimas, toks, koks jis iš tikrųjų yra?Ne, nėra tikrasis grynasis gyvenimas. Ji apskritai nėra gyvenimas. Bet jei sąmoningai nepasistatai aplink save betoninių sienų, gyvenimas sugrįžta.
QUOTE(Medinis @ 2009 08 08, 20:10)
Galit paklausti tų, kurie ten, arba jau išėjo. Kaip manot - kurių daugiau? Tų, kurie jaučia per stipriai, ar tų, kurie jaučia per silpnai?
Ten? Daugiau stipriai jaučiančių.
Čia. Nu ne forume. Daugiau tų, kuriems neduota jausti. Jie turi emocijas. Nuo jų neišprotėsi.
QUOTE(suntea @ 2009 08 08, 20:14)
Ten? Daugiau stipriai jaučiančių.
Čia. Nu ne forume. Daugiau tų, kuriems neduota jausti. Jie turi emocijas. Nuo jų neišprotėsi.
Čia. Nu ne forume. Daugiau tų, kuriems neduota jausti. Jie turi emocijas. Nuo jų neišprotėsi.
Taip.
Forumas - tai gyvenimas. Todėl gyvenime miestai nėra aptverti minkštomis sienomis.
Bet čia ne apie juos. Čia apie pasirinkimą... Sakyčiau net apie technikas. Giliai įkvėpt, giliai iškvėpti ir susilaužyt krumplius į sieną..
QUOTE(Medinis @ 2009 08 08, 19:35)
Aš ne veltui rašiau, kad svetimos skyrybos nejaudina... Kodėl jaudina savos? Ar artimojo mirtis. Ar galima padaryti, kad ir šie nejaudintų/neskaudėtų? Aš manau, kad galima.
Tik prieš tai pasirinkti reikia. Kas tau svarbiau.
Tik prieš tai pasirinkti reikia. Kas tau svarbiau.
kas svarbiau? Iš ko rinksitės?
QUOTE(alfija @ 2009 08 08, 20:24)
kas svarbiau? Iš ko rinksitės?
Jausti ar nejausti? Štai kur yra mįslė... Kas prakilniau - ar nusilenkti dvasioj, bambambam ir smūgiams bambamabam likimui, ar su ginklu prieš negandų marias į kovą stot ir jais nusikratyt...
Atsiprašau, tačiau mano bloga atmintis...
QUOTE(Medinis @ 2009 08 08, 20:17)
Giliai įkvėpt, giliai iškvėpti ir susilaužyt krumplius į sieną..
Mano išsilavinimas labai menkutis. Aš niekada nenorėjau nusilaužt nagų, bet buvau pasiruošus krūmų žyrkles nukirpti byrką savo mylimam žmogui.
Man kai kurie. Ne, ne kai kurie, visi, o Dieve, kad neprisirašyčiau, dalyviai šioje temoje tokie.... Tokie... protingi? Aukštai skrendantys? Žemai kris... Gal. neįkabinu aš šios temos. Man taip tuščia, taip tuščia. Žmonės neskiria liūdesio ir skausmo. Skausmas, fizinis dalykas. Bent man. Kodėl bijo liūdesio? Apatijos? Agresijos?
QUOTE(Medinis @ 2009 08 08, 20:27)
Jausti ar nejausti? Štai kur yra mįslė... Kas prakilniau - ar nusilenkti dvasioj, bambambam ir smūgiams bambamabam likimui, ar su ginklu prieš negandų marias į kovą stot ir jais nusikratyt...
Atsiprašau, tačiau mano bloga atmintis...
Atsiprašau, tačiau mano bloga atmintis...
ką daryti gyvam žmogui, kad nejausti? Kokių priemonių imsitės?
QUOTE(suntea @ 2009 08 08, 20:33)
...dalyviai šioje temoje tokie.... Tokie... protingi? Aukštai skrendantys? Žemai kris... Gal. neįkabinu aš šios temos. Man taip tuščia, taip tuščia. Žmonės neskiria liūdesio ir skausmo. Skausmas, fizinis dalykas. Bent man. Kodėl bijo liūdesio? Apatijos? Agresijos?
Panašu, kad ir patys tai jaučia... Bent jau aš - tai tikrai. Gal čia po abstinencijos taip...
O kodėl bijo... čia jau klausimas man
Tokius klausimus skanauju mėnesiais...
Aš Jums pabaigai. Šio vakaro, taip pasakysiu. Kuo menkesnis samdinys, kuo žemiškesni norai, ir pošlos mintys, tuo, žmogus jaučia mažiau. Garaže, kalančiam sparną, šaltkalviui, pasakykit. Skausmas? kas tai? kai plaktuku nusimuši pirštą. O kas kai su boba skyriesi? Neskauda? Kąąąąą? Durna tu. Su ta debile nėjo gyvent....
Atsiprašau. Kalba netaisyta.
Atsiprašau. Kalba netaisyta.
