puikiai tave suprantu.tikrai buciau pasielgus taip pat kaip tu ir saugojus vaika po to.zinok pati as ir dabar dar beveik naktim nemiegu,nes irgi klausau kiekvieno garselio,o jeigu dar suo uzloja tai is vis net bijau is lovos atsikelt,o as dar viena namie

vyras nuo 7 vakaro iki 7 ryto dirba.buvau viena kart dasivarius iki panikos atakos,kuri truko visa diena.teko ir i ligonine vaziuot.bet sito as jau nebeskaitau depresija,dabar atvirksciai juociuosi atsigavos negu buvo ispradziu,buvo daug daug baisiau
bet dabar kazkaip po truputi priprantu but viena namie,miegot naktim,nors dar einu pas vaikus i kambarius tikrint ar ar gyvi ar viskas ok,nakti.susitaikiau,kad jau nieko nepadarysi.
kai as pradejau mazint doze tai zinok tikrai nebuvo lengva,bet reikia save kazkaip nuteikt,kad viskas bus gerai,kad susitvarkysi ir,kad blogiausiu atveju visada gali grizti prie vaistu

ir bandyti

man asmeniskai tik is antro karto pavyko

pradejau gert p 1tab i diena(gerdavau anksciau po dvi),ir taip 3-4sav,tada paprasiau,kad israsytu silpnesne doze,tada geriau silpnesnes gal 2-3sav,o tada pradejau gert po tab kas antra diena.ir po 4 sav pajauciau,kad man ju visai nebereikia,kad susitvarkau

pamatysi iseis ir tau

labai to linkiu
o del planavimo tai man atrodo,kad pasitark su gydytoju

gal galesi planuot gerdama maza doze,o po to kai pastosi padaryt pertrauka iki 12sav,ir jei tada reikes pradet gerti vel.kazkodel man atrodo,kad kai tu pastosi ir pasigimdysi kita,kad atsigausi,kad pamatysi jog viskas gali but gerai ir nieko vaikui neatsitiks.
sorry,kad taip issipleciau

SMILE!! It makes people wonder what you've been up to.. SMILE really really wide, and people will cross the street.. =)