Jaunos moterys su stulbinančiom karjerom

#109
QUOTE(agne.vln @ 2010 12 10, 09:19)
Pasakysiu taip: nesinorejo but vadovaujamai ir norejosi but auksciau visu kitu... Gal ir ziauriai skamba, bet taip buvo.. Jauna buvau, atsiradus vaikui nuomone kardinaliai pasikeite.


agne.vln, o kur padejote ankstesniaja firmos direktore, jus ja isstumete, ar kaip? rolleyes.gif

As irgi daznai pagalvoju, kad nenoreciau buti niekieno vadovaujama, ir vis dazniau susimastau apie savo nuosava smulku versleli, bet tik ne atsidurti savo dabartinio vadovo kedej smile.gif
Atsakyti
#110
QUOTE(radviliux @ 2010 12 31, 14:57)
agne.vln, o kur padejote ankstesniaja firmos direktore, jus ja isstumete, ar kaip? rolleyes.gif

As irgi daznai pagalvoju, kad nenoreciau buti niekieno vadovaujama, ir vis dazniau susimastau apie savo nuosava smulku versleli, bet tik ne atsidurti savo dabartinio vadovo kedej smile.gif


Ne, tiesiog buvo atidarytas naujas padalinys...
Atsakyti
#111
Aciu, kad ikvepiat! Iki 30 prizadejau sau, kazko pasiekti, tikiuosi pavyks. O kokios mamos bebutumet atsidavusios ar nelabai, vistiek savo vaikui jus busit pacios geriausios!
Atsakyti
#112
QUOTE(Pumpurėlis @ 2009 09 09, 22:20)
Galiu atsakyti.

Kruvinas darbas (kaip kažkas jau rašė). Nuolatinis nepasitenkinimas tuo, ką sužinojai ir užsidegimas siurbti ir siurbti į save informaciją. Tai kainuoja metų metus laiko, pastangų, kantrybės, kartais nusivylimo bet vis vien savęs spyrimo eiti pirmyn (ir tai neturi nieko bendra su universitetais - mūsų universitetai, švelniai tariant, nėra tie tramplinai į stulbinamas karjeras). Ir tas procesas nėra baigtinis. Kol dirbi, nuolat mokaisi - ilgainiui imi mokytis politikos, bendravimo, derybų meno.

Būdo bruožai - įžvalgumas, žingeidumas, veržlumas ir atviras bei nuoširdus požiūris į kitus (žmones, požiūrius, situacijas). Turi turėti variklį savyje, kad galėtum užvesti savo komandą judėti į priekį ir kartu siekti bendrų tikslų.

Sėkmė taip pat kartais padeda (kaip kažkas jau rašė). Bet dažnai sekasi tiems, kurie pasigauna sėkmę už uodegos. Ne veltui pirmą tarp būdo bruožų paminėjau įžvalgumą.

Kietas charakteris (kaip kažkas jau rašė). Bet tai išsivysto ilgainiui ir nebūtinai reiškia, kad tampama kietaširdžiais. Tampama labai reikliais - sau ir kitiems, racionaliais ir galbūt kažkiek šaltais. O tokiais tampama dėl to, kad vadovaujamas darbas yra anaiptol ne tik skatinimas, barimas ar motyvavimas savo komandos. Vadovaujamas darbas pirmiausia yra didžiulė atsakomybė bei tikslai, krentantys iš dar aukščiau, kurie sukuria didžiulį ir kone nuolatinį stresą. Dažnai tai yra tarsi nesibaigianti kova. Tačiau prie to dar reikalingas menas neperduoti tos kovos nuotrupų savo komandai. Taigi didžiumą laiko tenka būti kempine, sugebančia sugerti neigiamą nuotaikų, nuomonių srautą į save, ir kartu išlaikyti komandą motyvuotą. Turi gebėti atstovėti savo poziciją visur ir visada, bet taip, kad organizacijoje turėtum ir sąjungininkų. Čia galioja posakis - laikyk savo draugus arti, bet priešus dar arčiau. Kai taip dirbi metų metus, tampi "kietai virti kiaušiniu".

Reikia nebijoti rizikuoti. Aukšta pozicija eina kartu su jai keliamais labai aukštais reikalavimais. Ir žinojimu, kad gali išlėkti iš jos bet kada. Taigi, kuo aukščiau kyli, tuo žemiau gali kristi.

Moterims vadovaujamą darbą tarptautinės kompanijos patiki ne taip ir retai. Bet turi būti tokia pat kieta, racionali, nuosekli kaip ir vyrai.

Taigi, kad ir kaip romantiškai skambėtų "jaunos moterys su puikiom karjerom", galiu užtikrinti, kad už tą gražiai skambantį apibūdinimą jos susimoka nemiga, stresu, žilais plaukais, viršvalandžiais. Jos paaugina savo kūdikį pusę metų, ir pasamdę auklę išeina į darbą. Jos trankosi po oro uostus ir viešbučius, kas reiškia, kad vaikas namie lieka be mamos. Kas, kad jų pudra Dior, jei reikia ja maskuoti dėl nuovargio papilkėjusius paakius. Kita vertus, gal kils klausimas, kodėl jos tai daro. Dėl to, kad joms to reikia. Tiesiog tai yra asmenybės dalis. Anaiptol ne visos moterys ir taip pat ne visi vyrai yra tokie.

Mano giliu įsitikinimu, kiekvienam svarbiausia tikėti savim ir neliūdėti dėl to, kas nepasiekta. Reikia džiaugtis tuo, kas pasiekta, kas tai bebūtų. Ir visada pasitikėti savim. Pasitikėti reikia ir kitais. Bet pirmiausia turi besąlygiškai pasitikėti savim.



Labai teisingai parasyta thumbup.gif
Papildyta:
QUOTE(Levereti @ 2009 12 03, 16:29)
Kiekvienas zmogus pasirenka, tai kas jam gyvenime svarbiausia. Daug moteru mastanciu kaip jaunos moterys padare tokia karjera, tiesiog masto, bet pastangu nededa, arba deda per mazai. Galeciau lazintis, kad dauguma tu, kurios ta karjera padare (nekalbu apie tas kurioms kazkas ta karjera parupino), tikrai nemaste kaip arba kodel kiti kazka turi o as neturiu, jos tiesiog dirbo, kaip kempine i save gere visa imanoma informacija, mokesi, naudojosi kiekviena galimybe, atsisakydamos labai daug kitu dalyku gyvenime.
As irgi kartais pagalvoju kaip. Bet zinau moteru, kurios yra daug pasiekusius, bet to salyga, buti pasiekiamai telefonu ar e-pastu 24 val per para, nuolatinis stresas, dalykiniai susitikimai, derybos, keliones, iki paskutines nestumo savaites dirbti, po gimdymo praejus menesiui grizti i darba. Verslas nelaukia ir nesibaigia isejus is darbo 17 val. ir del jo turi aukoti labai daug ka, turi gyventi savo darbu.
Ir manau business woman, kurias mes cia pavydziai aptarinejam, nezino jokiu supermamu ir cia neaptarineja nei uzluolaidu, nei kosmetikos, nei vaiku ligu. Nes tam jos tiesiog neturi laiko.

biggrin.gif oi as cia Jus atradau ir sita temele thumbup.gif Pati cia, nes kaip tik siuo metu auginu suneli, man tuoj 30, o galva pilna minciu ka daryti toliau??? Supratau, kad nenoriu dirbti ankstesniam darbe, nes viska ka cia raset as isgyvenau, bet nezinau ir ka toliau daryti siam gyvenime? Daug minciu apie savo versla, taciau kai pagalvojai kokios tada dienos ir naktys lauks, kiek tada zilu plauku atsiras ir koks stresas matysis veide, pasidaro neramu... Vat ir nerandu iseities schmoll.gif Sunu auginti namie dabar taip gera ir ramu, kad noretusi, jog tai testusi ir testusi... bet tai imanoma, nebent gimdant viena po kito vaikus, gyvenant is sodros ir vyro algos ir greitu metu laukiant straipsnio kokiam zurnale apie daugiavaike mama rekordininke:D O jei rimtai, sunku kai siela saukia sau mielu uzsiemimu is kuriu nieko neuzdirbsi, o protas nori pinigu ir patogaus gyvenimo doh.gif
Atsakyti
#113
QUOTE(CYRENE @ 2011 01 25, 01:55)
O jei rimtai, sunku kai siela saukia sau mielu uzsiemimu is kuriu nieko neuzdirbsi, o protas nori pinigu ir patogaus gyvenimo  doh.gif


pas mane tokia situacija, kad man kompanija suteikia labai daug galimybiu - pastovus apmokymai, pareigu kelimas. o seimoje betvarke, vyras pavydo scenas kelia, nors ner del ko. vaikas mane mato tik velais vakarais, o jei savaitgali papildomai neiseinu i darba, vaikas ryte atbega, zadina ir klausia manes - mama snd busi ilgiau su mumis, i darba neisi. bet tai kaip elgtis tokioje situacijoje kai visa tai darai del savo seimos, kaip nepasinaudoti progom, kurios pacios ateina i tavo gyvenima. as noriu kad mano vaikas turetu geriausia isilavinima, uzteko man mano varganos vaikystes, nors buvau aprupinta viskuo. o kodel, nes mano mama plesesi kaip galejo, dirbo keliose pamainose, kad tik jos vaikams butu is ko gyvent.kad vasara prie juros nuvaziuot.
gal savo rasliavoje ir priestarauju pati sau, nes is tikruju esu painioje situacijoje.
Atsakyti
#114
QUOTE(Verseckiukai @ 2011 01 27, 14:09)
pas mane tokia situacija, kad man kompanija suteikia labai daug galimybiu - pastovus apmokymai, pareigu kelimas. o seimoje betvarke, vyras pavydo scenas kelia, nors ner del ko. vaikas mane mato tik velais vakarais, o jei savaitgali papildomai neiseinu i darba, vaikas ryte atbega, zadina ir klausia manes - mama snd busi ilgiau su mumis, i darba neisi. bet tai kaip elgtis tokioje situacijoje kai visa tai darai del savo seimos, kaip nepasinaudoti progom, kurios pacios ateina i tavo gyvenima. as noriu kad mano vaikas turetu geriausia isilavinima, uzteko man mano varganos vaikystes, nors buvau aprupinta viskuo. o kodel, nes mano mama plesesi kaip galejo, dirbo keliose pamainose, kad tik jos vaikams butu is ko gyvent.kad vasara prie juros nuvaziuot.
gal savo rasliavoje ir priestarauju pati sau, nes is tikruju esu painioje situacijoje.


Viskas yra gerai, bet patarčiau kuo daugiau laiko praleist su šeima. Suprantama, nori viso ko geriausio savo vaikui, stengiesi ir dirbi kad jis viskuo būtų aprūpintas - bet kas jam iš to jeigu jis savo mamos nematys, nebus kada nuoširdžiai pasikalbėt? Dilema - aukoji laiką su šeima dėl karjeros, arba aukoji kažkokią dalį karjeros vardan šeimos. Nebūtina mesti darbo, bet kompromisą rasti įmanoma.
Atsakyti
#115
Kazkaip man linksma pasidare paskaicius jusu mintis smile.gif
Manau kiekviena isgyvenam skirtingus etapus, skirtingai keiciames, keiciame vertybes. Kartais vertybes mus privercia keisti pats gyvenimas - nesiskaitymas su tavim darbe, netektys, neistikimybes, ligos... Tfu tfu tfu...
manau reikia isgyventi viska - ir nora siekti karjeros, ir nora padaryti pauze...
Pamenu save kai baigiau universiteta - buvau jau pagimdziusi dicke. Dirbti dirbti kad tik kazko pasiekti, kad tik palypeti laipteliu aukstyn. Manau tas jaunatviskas maximalizmas siaucia tam amziuje, nes tikrai negalvojau kad daugiau dirbdama galesiu daugiau duoti savo vaikui... Negi vaikui reikia mano pinigu? vaikui tas neidomu! Noras buti pripazintam, ivertinam, kazkokia puikybe...
Gime antroji - keiciau darba, buvi ji dar puses metuku kai isejau i nauja darboviete. Susiduriau su melu, pazada viena - gauni kita, nesiskaitymu - po metu keiciau darba. O kad buciau tada zinojus kas manes laukia!... Buvau atleista saliu susitarimu saviniko samdomos direktores, nes (jos ofc priezastis) snipinejau informacija ir ja pardavinejau (koks absurdas...), neofc priezastis - savininkas ketino mane sodinti i skyriaus vadovo "kede", nes dirbau ta darba o ant tos kedes 'sedejo' tuometine vadove... Taip pasirodo jau ne viena is tos imones buvo islekus...
taigi BEDARBE... tryniausi namie kampais, nerasdama sau vietos... tai reikejo dirbti... pasiule pazystami uzsiimti imones naujos isteigimu, startuoti, ty vadovauti naujai imonei. Pradejau - isteigiau imone, dirbat gal metus, bet darbas neveze (tuo metu dar praradau nestuma...)... nesupratau tada, kad mane pradejo apimti depresija... Vyras pasirupino kad tureciau veiklos - turejau pati visokiu minciu, isteigiau imone, deja lukesciai nepasiteisino, tiesiog 'nekibo' darbas...
gime trecioji panele... Sulig jos gimimu isgyvenau savo gyvenimo tragedija... nepastebejau kaip praradau save, tapau neidomi... vyras rado pamaina... Nepamirsiu jausmo - zeme atrodo pasidare kaip porolonas minksta... Isgyvenom aciu Dievui, per didelius skausmus - bet esam kartu - nors tada jau nebetikejau kad vel galesiu myleti - bet myliu, ir myliu ji - savo dukru teva... Musu santykiai atgime, sulig atgimimu gime naujos mintys imtis kazkokios veiklos savo smegenims, uzsitikrinti sau kazkokias pajamas - atidariau internetine parduotuve smile.gif Praejo jau daugiau nei metai - rezultatai daugiau nei dziugina smile.gif Pastojau... Vel netekau... pries pat sias Kaledas... Ka supratau? as nenoriu dirbti... as noriu rupintis namais, vaikais, skaityti su jomis knygas, uzsiimti rankdarbiais, vezioti jas po parodas, idomias vietas, kalbetis...
tikrai yra neimanoma buti gera mama ir gera verslininke ... jei turesi aukle - tai busi tik 'budinti' mama. Svarbiausia zinau kad vaikams to reikia - dicke sake kazkada, 'mamyte kaip noreciau kad tu butum namie, galetume dazniau pasikalbeti, ka nors kartu paveikti" Buvau giliai nustebinta tokiu jos minciu...
Taigi nusprendziau parduoti savo verslus, atsiduoti seimai, galbut 'susikaupti' ketvirtam vaikeliui smile.gif
Manau tai yra gyvenime svarbu - buti kazkam reikalingam, buti tada kai taves reikia... Dirbant abiem pilnais tempais (vyras taip pat turi savo versla) - gali praziopsoti daug labai vertingu dalyku kuriuos mums pateikia vaikai, negeru dalyku deja taip pat... matom kas darosi su paaugliais... Kraupstu kai girdziu kad tevai didziuojasi galedami ikisti vaikui i kisene 200 litu savaitei, o ne kazka su jais nuveikdami kartu...
kai uzaugs - mamos nereikes tiek, tada sugalvosiu ka veikti sau - neabejoju smile.gif
Sekmes saves ieskojimuose smile.gif

PS Labai rekomenduoju paskaityti E.Umbrasaites knyga "Vienos kruties istorija", neduok Dieve kaip sakoma kad taip gyvenimas priverstu sudelioti prioritetus...
Atsakyti
#116
As nesizaviu jaunomis karjeristemis - kazkada zavejausi, pati svajojau tokia buti.

Jeigu jums to norisi - nieko smerktino nematau, juk viena karta gyvenam, turim daryti tai ka norim. Tik reikia rasti ta aukso viduriuka - kad vaikai nenukentetu... Aktyviai dirbat tai labai sunku, nesakau kad neimanoma smile.gif
To ir palinkeciau visoms - atrasti aukso viduriuka smile.gif
Atsakyti
#117
as irgi manau, kad paskaityt pazaist svarbiausia, ir vaikams MAZIEMS to reikia.
bet bet
o veliau. cool.gif unsure.gif
kodel vaikai tokie ziaurus?
ar ne pacios va prasitaret, kazkuri, kad noriu "suteikt vaikams DAUGKA", nes maciau kaip mama plesesi vaikysteje, vaikysteje mes vargom, vaikysteje, mes daugko neturejom. net gal jus turejot laika su tevais ir pasakas, bet kodel susidare tuomet toks varganos vaikystes ispudis? kodel lekiama i uzsieni? kodel vistiek linkstama i material gerbuvi, - pabresiu- akcentuotina, o ne normos ribose?

tokie dvilypiai jausmai apima. g.gif g.gif

pvz, mano sunus -labai vertina laikai su juo kuri praleidziu, bet kartu sako-mama, noru dukti su tavim ir tt, tureti laipynes ir sleptuves NUOSAVAM NAME....ir kad jame gyventume, sodas, antras aukstas...idile, jaukumas (kartu savy talpinantis, juk uz to slypi, pinigu turejimas ir galimybes)

taigis,.... unsure.gif verysad.gif verysad.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo zuzu: 05 kovo 2011 - 16:38
#118
Sveiki,

ieškau jaunų žmonių (iki 37), kurie sutiktų duoti interviu ir papasakotų apie karjeros svarbą savo gyvenime ir pan. Interviu bus naudojami tik akademiniams tikslams (viskas anonimiška). Jeigu bus susidomėjusių padėti ar norit išsamesnės informacijos, rašykit į až.

Būčiau labai dėkinga, jeigu kas nors sudėtų padėti arba galbūt pažįstat tokių žmonių, kurie galėtų padėti..
4u.gif
Atsakyti
#119
O aš manau, kad svarbiausia niekada nesustoti, padėti žmonėms, būti lojaliam, be to, bent mane nuo vaikystės mokė, kad reikia surasti sritį, kurioj ne tik galėtum save realizuoti, bet ir būti geriausiai, ir nors nesu direktorė kokios nors didelės kompanijos, manau, kad man puikiai sekas, o juk tai ir svarbu - ką tu manai apie save ir savo gyvenimą! Kai manęs klausia kaip aš viską spėju, atsakymas labai paprastas - kuo daugiau darai, tuo daugiau ir spėji smile.gif
P.S. pas tėtį darbe pradėjau dirbti nuo 12 metų (valytoja), 16 jau buvau konsultantė, o 19 direktoriaus pavaduotoja, dabar man 21 ir auginu dukrytę, bet tai netrukdė man įkurti savo verslo ir būti geriausia studente grupėje. Viskas priklauso tik nuo Jūsų. Sutinku su mintimi, kad reik mažiau kalbėti ir daugiau daryti, tuo labiau, kad lietuvės moterys yra ne tik gražios, bet ir protingos bei apsukrios, tik kartais per vargus tai užmirštama drinks_cheers.gif
Atsakyti
#120
as pazistu daug jaunu merginu jau padariusiu karjera ir turinciu puiku darba. manau tai priklauso nuo zmogaus socialinio aktyvumo.
Atsakyti