QUOTE(nasata @ 2010 01 21, 23:16)
sveikos
kažkaip užpuolė depresija
mamytės, kas jau gimdėt, koks požiūris gimdymo namuos į vienišą gimdančiąją?
teks būt tikrai visiškai vienai, o dar kai pasiklausiau jau pagimdžiusių laimingų draugių (turinčių vyrą, ta prasme), kad jei ne vyro pagalba, tai būtų buvus tragedija , pradėjau panikuot, kad vienai būt bus TOTAL KOŠMAR
Siaip su manim buvo VT, bet mazai jis man gelebejo- nervavo jis mane

Liepiau sedet uz galvos, kad nematyciau. Ir kad nekalbetu

Tik kai ko paperasau, paduotu, pakvietu ir pan. Labiau gal gelbejo tai, kad jauciausi ne viena, gal ne taip baisu buvo.
O iki galo jis su manim ir nebuvo, nes i operacine isveze...
O siaip daug istoriju esu girdejus, kad artimi zmones tik trukdo.
Aisku siulyciau turet toki zmigu, kuris bent koridoriuj galetu pabut. Na vistiek kazkoks saugumo jausmas butu.
O del poziurio tasi tikrai niekas i tave kreivai neziures. Man priimamajame ir akusere sake, kad visko pasitaiko ir niekas nekreipia demesio.
Stiprybes tau. O svarbiausia lengvo ir greito gimdymo