Apie aukletojas buvau susidarius bloga nuomone. Atejus pirma karta i darzeli, ne tik vaikas jaucias "zalias", bet ir teveliai, todel gaudziau kiekviena zodi apie darzeli, grupe, aukletojas... Visokiu nuomoniu teko girdeti

Tad ir susidariau savaja, nezinodama tikrosios padeties. Sunku buvo visiems, vaikams nauja aplinka, nauji zmones, nauji potyriai, aukletojoms bei teveliams taip pat. Dabar zinau, kad mano vaikas saugus darzely, kad jis uzsiima ivairia veikla, visa tai- aukletoju deka, todel tikrai karts nuo karto galima jas palepinti smulkiom dovanelem, kaip sokolado plytele ar saldainiu dezute

Suprantu ir ivertinu aukletoju bei seimininkutes darba, kai reikia apziureti kiekviena vaika, nuprausti, aprengti, pampersa pakeisti ar kelnytes, isvalyti balutes

Mes be pampersu jau nuo geguzes menesio, vykdavom net i tolimas keliones, aisku, pasitaikydavo visokiu "nelaimiu", pradejus lankyti darzeli, pradejo daryti i kelnytes, grizta namo, vel viskas gerai

Manau, kad po mazu pripras prasytis, nes buna dienu, kai aukletojos pasodina ant puoduko ir padaro

Bet tai nereiskia, kad vaikas nebuvo pratinamas prie darzelio, juk ir miegodavo namuose pietu, bet kur namai, kur sava aplinka ir kur viskas svetima, taip pat manau reikia laiko, vieni adaptuojas greiciau, kiti ilgiau, vieni lengviau, kiti sunkiau

Pavyzdziui, mes namuose nebuvom piese akvarele, tai cia irgi vadinas nepratinimas prie darzelio

As labai atsiprasau visu mamyciu, kurie vaikai neissimiega per pietus, tikrai saviskio uz tai nepagiriu, aiskinu, su akletojom ieskom sprendimu... Gal dar kas turit kokiu patarimu