Vaikas su klausos negalia 4

Sveikos, mamos ir tėčiai
Nors ir pavėluotai noriu palinkėti Jums šviesių ateinančių metų, optimizmo ir tikėjimo

Su Sventem visus....

Laba
Vakar mums galutinai diagnozavo ypač sunkų klausos sutrikimą... Kažkaip tikėjomės, kad vistik čia kažkokia klaida ir viskas bus gerai. Bet...
Esu kiek sumišusi, nežinau nuo ko pradėti
Gavom klausos aparatėlius ir pratinsimės prie jų, bandysim ieškoti informacijos, pagalbos.
Paskaičius jūsų pasisakymus, atsiranda kiek vilties, kad viskas bus gerai

Peskaičiau straipsnį. Nors aš dar nedaug galiu reikšti savo nuomonę negirdėjimo klausimais, bet yra dalykų, kurie man užkliuvo ir labai noriu išsakyti
Straipsnyje yra tikrai daug gražių dalykų, bet... ji (Laura) pati pasakė, kad "dėl kurtumo griūna daugelis mano planų ir norų", "Man nusispjaut, ar aš girdžiu! Aš visai to nenoriu, man to netrūksta, aš net nežinau, kas tai yra. Negalima norėti to, ko visiškai nepažįsti.“„Aš nelaikau jūsų menkaverčiais, girdintieji. Aš to sau niekada neleisčiau. Priešingai, aš noriu, kad mūsų bendruomenės gerbtų viena kitą. Aš jus gerbiu, to laukiu iš jūsų.“

Bendruomenė yra visuomenės dalis. Dalis turinti kažką bendro, todėl kartu jiems viskas gerai. Bet visuomenėje yra daugiau bendruomenių ir ne visos jos "geros". Tad, manau, mes turim padaryti viską, kad mūsų vaikams būtų kuo lengviau visuomenėje.
Jai netrūksta girdėjimo, nes ji nežino kas tai yra. Taip, sutinku, kad neprivalai norėti to ko nepažįsti, bet kaip galima tvirtinti kad tai nėra gerai, kai nežinai kas tai yra?
Ir galiausiai, kuris tėvas ar mama nenorėtų, kad jo vaikas gautų VISKĄ ko jis nori? Jei vaiko svajones padeda įgyvendinti medicina ir šiuolaikinė technika, kodėl tuo nesinaudoti?

Atsiprašau, jei parašiau ką ne taip tik išsisakiau...

Stiprybės Jums Kas dėl aparatų, tai mano nuomone geriau būtų nusipirkti savo.Aš iš savo ir kitų patirties galiu pasakyti, kad net valstyės duodami skaitmeniniai aparatai labai smarkiai skiriasi kokybe nuo tų, kuriups pardavinėja.
Kas dėl girdinčiųjų ir kurčiųjų požiūrio į kurtumą...Manau šioje temoje mes niekada nerasim bendros nuomonės. Girdintiesiems atrodo, kad negirdėti yra labai baisu.Ne karta man sakė: " kaip tu gali, aš bučiau numirus" ," Jei negirdėt visko, tai geriau nebegyvent iš viso" ir t.t. Tačiau tai nėra tokia didelė tragedija, kaip gali pasirodyti. Iš tikrųjų šia tema kurtieji ir girdintieji labai daug ir nuolatos diskutuoja, tačiau niekada neprieina bendros nuomonės. Taip, gyventi negirdint yra baisu, bet ne dėl pačio negirdėjimo.Baisu gyventi dėl žmonių nesupratingumo, visuomenės požiūrio, žmonių elgesio, apribojimų. Kaip bebūtų visuomenė retai kada palaiko tikrai nuoširdžius santykius su neįgaliuoju.Žinoma, aš nekalbu apie šeimą, ji visada norė geriausio.
Dabar dėl to, kodėl kurtieji nenori naudotis technika. Tam daug priežasčių, keletas iš jų:1)kurtiesiesm ir taip gerai, jiems nesvarbu, ka jie negirdi.2)kurtieji nori išsaugoti savo kultūrą(norintiems, galėsiu plačiau papasakoti apie ją)3) visos tos technikos naujovės nėra tokios veiksmingos, kaip gali pasirodyti 4)kurtiesiems sunku naudoti aparatus implantus ir t.t., nes jie kelia galvos skausmus, galvos svaigimą, nemalonius pojučius.
Ir dar girdinčiųjų tėvų ir kurčiųjų tėvų nuomonė į kurtumą labai skiriasi. Girdintys tėvai siekdami padėti savo vaikui, daro viską, kad jis girdėtų,kalbėtų, integruotųsi į visuomenę.Kurtieji tėvai stengiasi padėti savo vaikui ir stengiasi jį apsaugoti nuo implantacijos, vertimo kalbėti balsu ir panašiai.Kodėl jie taip daro?Jie patys buvo verčiami girdėti ir kalbėti, dažnai tai būna skaudūs prisiminimai.(Juk buvo sovietiniai laikai ir situacija buvo kitokia ir mokytojai tikrai nebuvo tokie supratingi.Nors galiu pasakyti, kad visokiu yra ir šiais laikais)
Abi pusės nori gero, abi savaip teisios, tačiau jų požiūris radikaliai skiriasi

LedAsta, siūlyčiau neskubėti pirkti aparatų, nes suprantu, kad jums dabar bandomasis laikotarpias, t.y. kurį laiką stebės, ar jie duoda rezultatų. Tuo atveju, jei aparatų užteks, gal ir bus verta pirkti savus. O šiaip stiprybės, kurtumas - ne pasaulio pabaiga. Mūsų sūnus implantuotas, jau daug ką pasako, nors po diagnozės galvojau, kad niekada neišgirsiu kviečiant "mama".

LedAsta stiprybes tau, nes jos tikrai reikia. Dėl klausos aparatu nežinau mes iki implantacijos nešiojom ir valdiškus nežinau ar jie blogi bet mums buvo gerai, bet neužteko. Dar tik trečias mėnuo kaip pajungtas procesorius, bet isivaizduok ar ne to trokstame kad griztu is darbo stovi mano zirnis ir sako "mama" asaros bega nes daugiau kaip tris metus to negirdėjau,sako " tete" sako "čia, šuo, mamuo vietoj namo, teta" ir panašiai ar nenuostabu suteikt galimybe vaikui girdėt. Gal kurčių tėvų nuomonė kitokia aš gestu kalbos nemoku, o kad mano vaikas kalbėtu su manim noriu gal esu savanaudiška, bet kolkas mano vaikui labai patinka girdėt ir tart žodelius, net i telefona isirašiau kad galėčoiau bendradarbiasm duot pasiklausyt kad aš nenusišneku kad mano vaikas kalba. Pasakysiu tik vieno gailkiuos kad buvom kurti ir nesupratom kad musu vaikas negirdi, kaip jam seksis toliau nežinau, bed diaugiuos kad darėm implantacija. Bet čia kiekvieno teisė rinktis. Tad stiprybės jums.

Ačiū jums visoms



Tikrai sutinku su tuo, kad negirdėjimas nėra tragedija. Yra baisesnių bėdų gyvenime nei tai. Bet baisiausia ne dėl to, kad mažikė negirdi, bet dėl mūsų pasaulio žiaurumo. Dėl to, kad jai bus labai sunku irtis per gyvenimą, nes mūsų visuomenė nepriima kitokių nei visi. Aš gyvenime neesu susidūrusi su negalia ir net neįsivaizduoju kaip ruošti vaiką tokiam gyvenimui..
Gali būti, kad viduj yra tiek daug jausmų todėl, kad viskas labai nauja, "šviežia" nesugulėta. Nors jau 3 mėnesiu kabėjo ore ta diagnozė, bet vis tikėjomės, kad ji nepasitvirtins...
Jei atvirai, pritariu viskam ką parašei - girdintys ir kurti skirtingai mato šią situacija. Bet manau, kad tai normalu, nes tiek vieni, tiek kiti gyvena kituose, savo, garsų ar tylos pasauliuose.
Mūsų šeimoje ir artimųjų rate nėra kurčių žmonių, todėl viskas mums dabar atrodo baisiai. Mes visi pasimetę, išsigandę. Bet tikiu, kad viskas bus gerai...



Mes aparatų nepirkom, mums juos davė Santariškėse. Sakė, kad pirmiausia stebės. Apie implantacija dabar net siūlė nesidomėti, o nukreipti dėmesį į užsiėmimus su aparačiukais. Rekomendavo dirbti su vaiku kuo aktyviau tad dabar skaitinėju kur po švenčių reikės eiti.
Kai tik pirmą kartą išgirdau, kad mažikės klausa "nepraėjo" tyrimo, apsiverkiau vien pagalvojus, kad ji negirdės kaip aš jai sakau, kad ją myliu ir kaip aš neišgirsiu, kaip ji sako "mama". Dabar jau ramiau, nors dar ir labai liūdna...



turbūt ir aš esu savanaudė, bet noriu išgirsti kaip ji kalba.

LedAsta, gi Kaune yra Lingva centras. tikrai stiprus. Kaune pagalbos geros gausit.

Sveika.Patikek,dar daug kartu gyvenime teks rinktis savo nuomone tarp specialistu,gydytoju patarimu,mamu patirties.Daug kartu sirdis verks,nes matysi,kad tavo auksas ne toks ,kaip kiti-reiks uzsiauginti stora oda,kad neskaudetu ir pakilt i kova su beda.Tada pamatysi,kad nera visiskai neiveikiamu dalyku,pamatysi,kaip keiciasi vaikas,imsi tuom dziaugtis.As is tu mamu,kurios negalejo savo vaiko implantuoti del sveikatos,bet patikek irgi turiu kuo pasidziaugti-maniskis jau sako MAMYTE ,PELYTE...verkiu,kaip Jurgitele ir dziaugiuosi,ir noriu dar ir dar isgirst zodzius.Pati mokausi gestu k. ir kaip rase Belekur,kad dziaugiuosi ,kad gyvenam ir esam kartu.Stiprybes tau,nes dabar sunkus metas,bet siuose namuciuose rasi daug patarimu ir atsakymu i iskilusius klausimus

Aga, ten apsilankyti, darbas Nr.1 po švenčių
Papildyta:

Ačiū

SU NAUJAIS, DZIAUGSMO IR VILTIES KUPINAIS METAIS!!!
Kiek esu susidurusi, suprantu, kad kurtiesiems tiesiog zymiai sunkiau ismokti sakytine kalba, todel jie daug geriau jauciasi vartodami savaja-gestu. Taigi, kiekvienas ziuri is savo varpines ir gyvenime pasirenka, kas jiems geriausia, priimtiniausia. Zinau zmogu, kuris yra visiskai kurcias, bet bemoka gestu kalbos ir nesinaudoja jokiomis girdeti padedanciomis priemonemis (jam apie 40 metu). Jo mama padare ordino verta darba - ismokino ji sakytines kalbos ir jis sekmingai baige mokslus, sukure seima, dirba megstama darba. Beje, puikiai kalba, gerai skaito is lupu tik nieko negirdi. Siuo metu jis labai dziaugiasi, kad gali kalbeti sakytine kalba, ir visai nenori gestikuliuoti, nors ir pripazysta, kad gestu kalba taipogi nepamaisytu, nes nesupranta kurciuju, kurie nemoka sakytines kalbos. Beje jis bendrauja su girdinciaisiais, tad visumoje gerai jauciasi. Taigi yra begale ivairiu atveju.
Kas del aparateliu uz savus pinigus kudikiams, kuriems reikia stebeti, pratintis girdeti garsus, sutinku su Jusma, tikrai nereikia pirkti uz savus pinigus, nes ir tie kompensuojami skaitmeniniai maziesiems yra visai neblogi, be to neaisku, ar jiems apskritai kompensuos tie aparateliai klausa, be to mazieji tik pratinasi apskritai isgirsti, girdeti, o jei pasitvirtins, kad nekompensuoja - teks apie implantus galvoti, tada pinigai kaip i bala.

Sveikos visos,pirmiausia su Naujais metais visas.
Norejau paklausti,kaip mamos dirbote iki operacijos su savo maziukais? Mes pas surdopedagoge ofiacialiai turetume papulti tik balandzio men..buvome pas ja konsultacijai-tai pasakojo,kad reikia kuo daugiau visokiu instrumentu ir daigtu skleidzianciu garsa,bei rodyti zaislus-gyvunus-bei juos identifikuoti garsais-kate-miau,suniuka-au it tt..Ar jus taip pat darete?
Papildyta:
beja,Markas su aparaciukaip tikrai pradeda niuniuoti-tarytum sakytu-vienas.. vienas..-iskarto kitokius garsus leidzia-o pastaruoju metu-jei be aparaciuku buna-pradeda labai aukstai ir gaarsiai cypauti-kaip koks paukstis-pagalvojau-gal jis taip save girdi..?Su aparaciukais ne cypauja-o ramiau kazka niuniuja..