 
 Linkiu visoms geros dienelės ir galvokim tik pozityviai - šiandien juk viena dienele mažiau iki kada jau galėsim bandyti vėl pastoti
 
 Šiaip aš jau 2,5 savaitės turiu biuletenį ir sėdžiu namie, nes mano gydytoja patarė geriau pasisaugoti, nes tokie šalčiai buvo
 . Ir aš tuo iš tikrųjų džiaugiuos, nes tie skaumingi prisiminimai pamažu tampa nebe tokie skaudūs ir po truputėlį blanksta. Beje man ligoninėje pasisekė, kad beveik visą tą pragulėtą savaitę palatoje gulėjau viena, tai turėjau laaabai daug laiko viską apgalvoti pergalvoti išsiverkti, nes iš tikrųjų nenorėjau dar kažkam nepažįstamam aiškinti apie mūsų nelaimę. Net su savo geriausia drauge telefonu nekalbėjau ir nenorėjau kad ji užeitų, nes žinojau, kad aš nieko nesugebėsiu pasakyti, tik verksiu ir verksiu. Ir per tą visą atsiribojimo nuo kitų laikotarpį aš jau "stojuos ant kojų" ir stengiuos vėl ir vėl nedrąskyti nei sau nei vyrui širdies iš naujo.
 . Ir aš tuo iš tikrųjų džiaugiuos, nes tie skaumingi prisiminimai pamažu tampa nebe tokie skaudūs ir po truputėlį blanksta. Beje man ligoninėje pasisekė, kad beveik visą tą pragulėtą savaitę palatoje gulėjau viena, tai turėjau laaabai daug laiko viską apgalvoti pergalvoti išsiverkti, nes iš tikrųjų nenorėjau dar kažkam nepažįstamam aiškinti apie mūsų nelaimę. Net su savo geriausia drauge telefonu nekalbėjau ir nenorėjau kad ji užeitų, nes žinojau, kad aš nieko nesugebėsiu pasakyti, tik verksiu ir verksiu. Ir per tą visą atsiribojimo nuo kitų laikotarpį aš jau "stojuos ant kojų" ir stengiuos vėl ir vėl nedrąskyti nei sau nei vyrui širdies iš naujo.Beje, savo nėštukių skyrelį vis dar užeinu, bet jau neberašau nieko... Džiugu, kad joms puikiai sekasi auginti pilvukus ir, kas keisčiausia, jau nebe taip skaudu man - matyt per patį baisiausią jau perėjau
 
                
                    
                        
                                    
                 
    















