QUOTE(matre @ 2006 02 02, 20:33)
Man jau praėjo daugiau nei 2mėnesiai po abrazijos. Tačiau dar ir dabar paskaičiuoju kiek laiko jau būtų buvę pilvukui.
Kai atsiguliau pirmai echoskopo apžiūrai skruostu nuriedėjo ašara. Ir atkreipiau dėmesį į gydytojos veidą. Namo ėjau kelią vos matydama pro ašaras,bet dar nelabai norejau tikėti.Kitą dieną tyrimas echoskopu iš vidaus.Dar ruseno viltis išgirsti geras naujienas,deja... Kitą rytą jau keliavau į ligoninę.Tačiau nei prieš nei po to neverkiau.ko gero dar nesupratau kas įvyko.Tik kai gryžau namo,pradėjau palūžti.dar visi žurnalai tik ir rašė apie Paksaitės neštumą,visi kanalai ją rodė.O man buvo skaudu ir pikta.
Apie savo nelaimę kalbėt galiu,tik kartais užeina beprotiškas noras paverkti...
Kai atsiguliau pirmai echoskopo apžiūrai skruostu nuriedėjo ašara. Ir atkreipiau dėmesį į gydytojos veidą. Namo ėjau kelią vos matydama pro ašaras,bet dar nelabai norejau tikėti.Kitą dieną tyrimas echoskopu iš vidaus.Dar ruseno viltis išgirsti geras naujienas,deja... Kitą rytą jau keliavau į ligoninę.Tačiau nei prieš nei po to neverkiau.ko gero dar nesupratau kas įvyko.Tik kai gryžau namo,pradėjau palūžti.dar visi žurnalai tik ir rašė apie Paksaitės neštumą,visi kanalai ją rodė.O man buvo skaudu ir pikta.
Apie savo nelaimę kalbėt galiu,tik kartais užeina beprotiškas noras paverkti...
Skaičiau tavo žinutę, lyg tai būtų mano.Ir aš atsimenu tą echoskopiją, kai gydytojai labai rimtais veidais tai atliko.Akies kampučiu stebėjo mane, gal norėjo suprasti ar aš suprantu, kad mano vaikiukas jau gali būti miręs..


