QUOTE(vai2 @ 2007 02 26, 14:20)
o kur kitur, jeigu ne ligoninėje
Tikiuos, kad man neprireiks. Girdėjau, kad kartais tai daroma ir visai be reikalo. Pvz po persileidimo pats organizmas išsivalo ir nereikia jokio daktarų įsikišimo.

Kartais issivalo organizmas pats, o daznai visiskai arba pilnai nesivalo, tada jau abrazija butima. Fiziskai nieko ten baisaus, bet psichologiskai labai baisu, aisku jei kudikis buvo laukiamas ir mylimas. Tada po operacijos supranti kokia vienisa, beviltiska ir tuscia esi... As taip jauciausi po abieji kartu, tokia jauciuosi ir dabar. Beje, jau sulaukiau pirmuju skausmingu menesiniu, jos nieko gero man neprimena...
Kaip tycia i elektronini pasta vakar gavau laiskeli su siuzetu kaip kudikis kalba su mama, kuri ruosiasi darytis aborta, vaikutis ten auga mamytes pilvelyje iki triju menesiu, po to yra isplesiamas, jis verkia praso mamytes to nedaryti, pasakoja, kad jam plesiama kojete, poto rankyte ir t.t. Pasakojimas ir vaizdai labai mane sujaudino.. Po velniu ko zmones siuntineja tokius laiskelius, ka jie masto tuo pasiekti, gi jie nezino ant kokios moters jie gali "uzsirauti", man adresatas sukele labai blogus jausmus ir net neapykanta. Tokia medzaiga galima butu duoti ziureti tik kaip prevencine seimoms,kurios savo noru darosi abortus. O ne atsitiktinems, ir kaip man kurios jau du ir daugiau kartu prarado savo maziukus. Pasaulis baisus ir is jo gali tiketis visko. As siandien pikta..
