tarnybinis romanas

Kuom pasireiškia kolegų-vyrų dėmesys?

Pastovus kvietimas tai į kavinę, tai vakarelį, tai šiaip vakare susitikt, sms'ų rašynėjimas ir t.t. Aš su mielu noru sudalyvaučiau, jei tik kuris nors iš kviečiančiųju bendradarbių nebūtu vedę ar kitaip įsipareigoję
Pamiršau paminėti...dirbu didelėje kompanijoje, padaliniai skiriasi, nuo vieno padalinio iki kt yra nemažas atstumas. Net mano šefas pastebėjo, jog dažnai pradėjo lankytis tai vienas, tai kitas ar trečias (net nesant reikalui).

Niekada nesuprasiu tokio dalyko, kai moteris tikrai nenori, bet vyrai ją vis kviečia, skambina, neduoda ramybės

Uztat , kad ta moteris greiciasiai konkreciai nepasko nei taip nei ne .

Tai žinoma, jei prie to NE dar ir akytėm paklapsi ir lūpytėm pasišypso. Kam gi nepatinka vyro dėmesys?

O kodėl moteris turėtų atsisakyti vyrų dėmesio? juk tai verčia pasitempti ir daugiau šypsotis. taip pat ir dirbti smagiau, kai žinai, kad tavimi yra žavimasi

Dirbau 2 darbuose valstybinese istaigose ir abu kartus turejau tarnybinius romanus su savo virsininkais. Nesiruosiu ieskoti pliusu ar minusu juose, bet jie tikrai nieko gero neduoda, greiciau atima. Nezinau,gal tai nuo zmogaus priklauso. Bent as labai greitai pradejau pastebeti,kad vis daugiau galvojau ne apie savo vyra,o apie kita, ieskojau priezasciu istrukti is namu. Galu gale pirmas romanas baigesi tada,kai radau kita darba ir nuo tada nesimaciau su tuo zmogum. Antras romanas uzsimezge vel gi su virsininku,nors tuo metu jis dar nebuvo mano tiesioginis virsininkas. Bet kai jo deka mane pakele pareigose, suteike karini laipsni(to labai norejau), pradejau su juo daugiau bendrauti, nes iki tol net bijojau jo :-) Ilgi pokalbiai akis i aki, kavos gerimas mano kabinete ir galiausiai vieno kolegos gimtadienis apverte mano gyvenima-per ta gimtadieni pirma karta turejome lytiniu santykiu. Bet kadangi jis daug vyresnis ir abu turejome seimas,neturejome planu ateiciai. Jis tik buvo labai mandagus, mielas, su juo jauciausi tikrai labai saugiai. Tik kartais juokaudamas jis sake,kad turi dvi zmonas:viena namuose, o kita darbe-t.y. mane. Gal tada dingo ta riba tarp manes,kaip pavaldines ir jo,kaip virsininko. Kartais elgiausi taip,kaip neturejau elgtis kitiems matant. Aciu dievui,visi zmones buvo tolerantiski ir niekas nieko nesake. Bet kai teko palikti ir ta darba, sirdyje liko didziulis randas. Nebuvo jokios meiles, aisku. Bet gal prisirisimas. Gal todel kartais sunku apie ji pagalvoti. Nors deabar jau maziau tu minciu.
Bet radau kita darba ir cia visai kita problema atsirado :-) ko jau niekada nesitikejau...dirbu apsaugos firmoj siuo metu ir mano pamainininkas-na jau toks grazus berniukas, kad neimanoma neziureti i ji. Pradejau jausti dideli potrauki jam. Kai tik jis ateina negaliu jam beveik nieko pasakyti, nes akimis vos ne nurengineju ji. Baisu kas darosi. Per 6 metus as net vyrui nieko panasaus nejauciau!

Oi kaip man pazistamas aprasytas reikalas blogiausia, kad kai atsiranda simpatijos darbe, buna sunku jas atriboti nuo asmeninio gyvenimo. Paskui labai nukencia asmeniniai santykiai, o tarnybinis romanas turbut retai virsta kazka zadanciais santykiais

Jus tokia teisi Bet kazkodel mes,moterys,vis delto isitraukiam i ta malonu zaidima

gal todel, kad musu brangus vyrai nesuteikia to, ko mes ieskom, namie?
O prabilus apie tai, ko "galbut visai noretumem", daznai buna priimama kaip priekaistas ir visa tai virsta konfliktu is serijos "tai jei toks blogas, tai gal ieskokis tu tada geresnio"

visiskai palaikau jus
mano situacija tikrai tokia. jei kazko uzsiprasau, kas vyrui pasirodo "ne taip,kaip visada", jis atrezia : ieskok kito ARBA jau turbut kazkas pamokino

mano situacija lygiai tokia pati. Kai emiau dirbti organizacijoje, kur dirba gerokai vyresni inteligentiski vyrai, prisiziurejau visokiu dalykeliu, kurie tiesiog naturaliai padare man ispudi: VISUOMET pristumiama kede, nuolatinis demesys, komplimentai, nuosirdi pagalba... Kai saviskiui kazkada nekaltai pameginau uzsiminti, kad visai noreciau, kad jis paduotu man palta po pietu kavineje ar nepamirstu praleisti manes i prieki, jis tiesiog supyko, kad lyginu ji kitais ir pokalbiui pavirtus mini konfliktu, pasiule susirasti "sena inteligenta, nes man matyt tokie labai patinka" o as tik norejau zavetis savo, o ne svetimo vyro galantiskumu
tai va, cia ir prasideda tarnybiniai romanai. Nes kai ta demesi jauti 9 valandas per diena ir jis yra nuolatinis bei nuosirdus, isisvelti i ji neimanoma