Valgomasis (melsvauogis) sausmedis į Lietuvos sodus atkeliavo iš Tolimųjų Rytų, iš Sibiro.
Vaiskrūmis nereiklus dirvai, auga ir rūgštesniame dirvožemyje. Geriausiai dera priesmėlio, priemolio, molio ir durpiniame dirvožemyje. Svarbu, kad dirva būtų gerai perkasta, patręšta mineralinėmis ir organinėmis trąšomis. Vienam arui reikia 5 kg superfosfato, 2 kg kalio sulfato, perpuvusio mėšlo ar komposto.
Sodinama rudenį ir pavasarį. Pakanka iškasti tik tokio gylio duobę, kad laisvai tilptų šaknys. Gausiai paliejus, belieka laukti, kol sausmedis prigis ir pradės augti.
Mūsų žiemos, pavasario permainingi orai šiam augalui visai nepavojingi. Anksti atbudę iš ramybės būsenos, jie anksti pradeda žydėti, anksti užauga ir nunoksta uogos. Anksčiau nei kiti augalai ir rudeniui pasiruošia. Taigi sausmedžius galima sodinti jau rugsėjo mėnesį.
Vietą reikia parinkti iš anksto, kad vaiskrūmio vėliau netektų kilnoti iš vienos vietos į kitą, nes jis nemėgsta persodinimo.
Krūmai užauga dideli, todėl juos vieną nuo kito reikia sodinti bent jau per 2 metrus. Galima auginti kaip serbentus juostoje. Tiktų ir gyvatvorei ties sklypo riba. 2-3 krūmus galima būtų pasodinti pievelės kampe - augalo lapai labai dekoratyvūs.
Sodininkams šis augalas kelia mažiausiai rūpesčių. Sausmedžius patogiau sodinti rudenį, nes pavasarį jie labai anksti išsprogsta. Būtina sodinti 2-3 krūmus 1-1,5 m atstumu vieną nuo kito, kad gerai apsidulkintų ir kasmet duotų pastovų derlių. Mėgsta saulėtą vietą, derlingą, drėgną, bet neužmirkusį, kiek rūgštoką ar neutralų dirvožemį. Per sausras jį reikia retkarčiais gausiai palieti. Auga lėtai, derėti pradeda trečiais-ketvirtais metais. Žiedus krauna ant praėjusių metų ūglių, todėl jų trumpinti negalima. Krūmai ilgaamžiai - gerai dera iki 20-25 metų, atsparūs ligoms, todėl cheminės apsaugos priemonės naudojamos labai retai. Kenkėjai augalo nepuola, nebent masinio žiemsprindžių išplitimo metais vikšrai šiek tiek apgraužia lapus. Uogoms kenkiančių vabzdžių kol kas nėra. Tačiau uogas jau spėjo įvertinti paukščiai - prinokusias noriai lesa.
Maistingos ir vitaminingos uogos valgomos šviežios, iš jų verdami kompotai, uogienės, spaudžiamos sultys. Vaikai labai mėgsta sausmedžio uogas su pienu. Jos puikiai išsilaiko užšaldytos (šaldomas uogas verta apibarstyti cukrumi).
Valgomasis sausmedis tinka ne tik maistui, bet ir vaistams. Uogos vartojamos sutrikus virškinimui, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, esant hipertenzijai. Uogų ir šakelių nuoviras pasižymi šlapimą varančiu poveikiu. Turi antiseptinių savybių - tinka skalauti gerklę. Sausmedžiai vartojami kaip apsauginė priemonė nuo radionuklidų.
Kuo turtingi sausmedžiai
Sausmedžio uogose gausu mineralinių medžiagų: geležies, magnio, natrio, kalio. Mikroelementų: jodo, mangano, vario. Sudėtyje yra organinių junginių: daug antocianų, kurie uogoms suteikia intensyvią mėlyną su purpuriniu atspalviu spalvą; taip pat cukrų (apie 8 proc.), rūgščių (apie 2 proc., iš jų askorbo rūgšties - 20-80 proc.), vitaminų P ir PP, pektino, rauginių medžiagų.
Papildyta:aš savąjį sausmedį mulčiuoju ir mulčiuosiu kaip ir visus kitus augalus, bet ypatingai kažkaip dengt jų tikrai nereikia
)
o dėl kainos tai tikrai tikiu, kad atpigs, nes juk ir šilauogės pradžioje brangesnės buvo, o dabar, kai mugėse šilauogių sodinukų mirgėte mirga, kainos jau kitokios 
