praejus pusei metu po gimdymo ir as noriu pasidalinti patirtim VGN'e.
visa nestuma zinojau, kad gimdysiu butent ten, buvau rami kaip belgas vaziuodama i VGN, nes is visu komentaru SM supratau, kad butent ten geriausiai, neigiamu komentaru buvo labai mazai.
kad ilgam neissiplesti pasakysiu, kad mus priziurejusi gydytoja, kuri net neprisistate ir neturejo korteles su savo pavarde, apziurejusi is karto pagulde i gimdykla. kaklelis sunkiai atsidarinejo, saremiai buvo didziauisi, aparate rode apie 120-130, taciau gydytojos zodziais "is akiu matau, kad nuskausminimo nereikia"

su tokiais saremiais kankinomes nuo 14.00. pagaliau kaklelis atsidare, ir jau turejau gimdyti, gydytoja apziurejo, kad mergytes galvyte blogai isistaciusi, t.y. eina nosyte i prieki. sokinejau ant kamuolio, "staciau" vaiko galva. pagaliau, viskas ok, gimdysiu - pagalvjau su palengvejimu, nors is skausmo jau blaiviai galvot nebegalejau. bet, noretusi... artejo 20 valanda, ligoninej keiciasi pamaina, ir savo gydytojos as jau nebepamaciau. prasidejo stangos, akusere stumti neleido, gydytojo nera. apie 20.30 atejo naujas gydytojas Pozeras. pagimdziau. mergyte gime du kartus apsiviniojusia virkstele aplink kakleli, aciu Dievui, be pasekmiu. gydytojas Pozeras viska labai juvelyriskai susiuvo, aciu jam, labai gaila, kad is tos sumaisties nespejom jam atsidekoti, kita diena nebuvo jo ligoninej.
tai vat, noriu galiausiai pazymeti, kad ne nuo ligonines priklauso , gera ji ar ne, o nuo pamainos , gydytoju, kuire dirba tuo momentu. ir... jokiu budu nenoriu peikti ligonines, nes del vieno zmogaus nereikia spresti apie visa personala...