Sveikos mergaites
Man viskas gerai, nepasitvirtino mano nuogastavimai. Lengvau sirdyje pasidare
Situacija nesikeicia, viskas tas pats, atvaziavimai, kabinejimasis, maldavimai, asaros, konfliktai.. Man tai jau tapo kasdienybe. Vyrukas kasdien vis kartoja suprates klaidas, norintis keistis. Ir jam reikia mano pagalbos kad pasikeistu...
Bet pas mane sirdyje tustuma. As pasijutau geriau kai jo nebebuna salia. As jauciuosi kitokia, labiau pasitikinti savimi, sau netgi miela, grazi... Su maziuku islekiam kada norim, griztam kada patinka. Nieks nesiknisa kur su kuo ir kodel tiek laiko praleista. Pajutau naturalia laisve, pasijautau zmogumi.. Bet tai tik mazyte dalelyte dziaugsmo, kuris aplanko kai jo nebuna salia...
Zinau kad taip greit viskas nesibaigs. Bet as kiekviena diena vis stipresne. Isdrisau pasakyti kad mano nuo jo bloga kai jis per daug meilinasi. Tai dirbtina. Tai tik tam kad vel buciau su juo. Jis tai daro ne todel kad pats to noretu, o todel kad cia "mano uzgaida", kuria "tipo" ivykdes vel tures visas teises i mane.. To nebus..
Yra ir kita puse.. Man truksta svelnumo, silumos, graziu zodziu.. Tiesiog apkabinimo. Buckio i skuruosta ar kakta

Truksta kas manimi nuosirdziai rupintusi... Gal tai naturalu kai sitiek visko prisikrauna, ir norisi patekti i romantiska aplinka. As vis galvoju, kaip butu gerai jei atsirastu zmogus. Uz kurio galeciau jaustis kaip uz muro sienos. Saugi. Savimi. Bet nelaikas dabar svajoti apie tai.. Reikia susitvarkyti visa tai, isbristi is viso sito, ir tada kai oficialiai nebebusiu jo zmona, galesiu sau daugiau leisti